V. Putinas įsigeidė, kad už dujų tiekimą Europa mokėtų tik rubliais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“, įskaitant visas ES nares, nuo šiol priims tik rubliais.

V.Putinas.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
V.Putinas.<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 23, 2022, 3:06 PM, atnaujinta Mar 23, 2022, 5:37 PM

Tai jis pareiškė per televizijos transliuotą vyriausybės susitikimą ir nurodė įgyvendinti pokyčius per savaitę.

„Nusprendžiau įgyvendinti priemonių kompleksą, numatantį kad mokėjimai už priešiškoms šalims tiekiamas mūsų dujas būtų priimami Rusijos rubliais“, – per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį kalbėjo V. Putinas, įsakęs pakeitimus įgyvendinti per savaitę.

Jis pasakė, kad Rusija nustos priimti atsiskaitymus valiutomis, kurios yra „sukompromituotos“.

„Rusija ir toliau tieks dujas tokiais kiekiais, kokie buvo numatyti ankstesnėse sutartyse“, – pridūrė V. Putinas.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos aktyvų užsienyje įšaldymas „yra neteisėtas“.

Pasak jo, JAV ir Europos Sąjunga paskelbė „tikrą įsipareigojimų nevykdymą“ Rusijos atžvilgiu.

„Dabar visi pasaulyje žino, kad įsipareigojimai doleriais gali būti nevykdomi“, – pareiškė V. Putinas.

Iš karto po pranešimo rublio kursas sustiprėjo JAV dolerio ir euro atžvilgiu.

Bando didinti rublio paklausą

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus, kad Maskva mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ nuo šiol priims tik rubliais, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad taip Kremlius bando sušvelninti rublio kurso kritimą. Pasak jo, tokio žingsnio efektas bus trumpalaikis ir tik sukels papildomų finansinių sunkumų paties režimo įmonėms, tiekiančioms dujas.

„Turbūt tokiu būdu bandoma didinti rublio paklausą, tas akivaizdu. Bet kartu įmonėms, netekusioms valiutos, bus labai sudėtinga pirkti bet kokius kitus komponentus iš užsienio, taip pat ir iš Kinijos“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė Ž.Mauricas.

„Valstybė tokiu būdu bando sušvelninti rublio kurso kritimą“, – teigė jis.

Kaip svarstė Ž.Mauricas, toks V.Putino įsakas veikiausiai reiškia, kad rusiškus energijos išteklius Europai tiekiančios įmonės, gavusios apmokėjimus už tiekiamą energiją, lėšas turės iškart pervesti į rublius. Jų apyvartoje nelikus eurų arba JAV dolerių, bendrovėms bus žymiai sudėtingiau padengti infrastruktūros išlaikymo kaštus, aiškina ekonomistas.

„Jei tos įmonės norės įsigyti kažkokių komponentų, reikalingų ar dujotiekių remontui, ar investicijoms į gamybos pajėgumus, tos įmonės neturės valiutos. Įmonės turės vėl keisti rublius atgal ir bandyti pirkti eurus ar JAV dolerius, jei tai bus apskritai įmanoma“, – sakė Ž.Mauricas.

„Visame tame procese įmonės praras lėšas, nes turės atlikti dvigubą valiutų keitimą“, – tęsė ekonomistas, pridūręs, jog dėl to šios įmonės ne tik neteks dalies pajamų, bet kartu taps labiau priklausomos nuo centrinės Rusijos valdžios.

„Tai toks laužų gesinimas įmonių ir apskritai jų ateities perspektyvų sąskaita“, – mano jis.

Poveikis rubliui bus trumpalaikis

Svarstydamas, ar toks sprendimas gali „išgelbėti“ rublį nuo tolesnio nuvertėjimo, Ž.Mauricas pastebėjo, kad poveikis Rusijos valiutai ir ekonomikai turėtų būti trumpalaikis, esą priemonė visų pirma skirta laikinai sušvelninti nuosmukį, pavyzdžiui, – iki gegužės 9 d., kuomet Rusijoje minima pergalės Antrajame pasauliniame kare diena.

„Prioritetas trumpo laikotarpio – išgyventi iki gegužės 9 d. svarbiausia tam, kad kažkokiu būdu nebūtų didelio rublio kritimo ar nuosmukio ir taip dar „pratempti gumą“ bandant sudaryti įspūdį, kad Vakarų sankcijos neturės ilgalaikio poveikio“, – teigė Ž.Mauricas.

Jis prognozavo, kad rublio kurso kreivė ilgainiui taps „L“ formos – kris smarkiai, „be perspektyvos atsigauti“.

„Manau, kad rublis smuks toliau. Gal būsiu neteisus, bet jau yra fundamentalių pokyčių, kurie jau prasidėjo ir kurių taip lengvai neatgręši atgal“, – mąstė ekonomistas.

Ž.Maurico nuomone, pats Kremlius tokių Vakarų sankcijų nesitikėjo ir dabar supranta, kad daugumai pasaulio valstybių nutraukiant saitus su Rusija, didelis neigiamas poveikis šalies ekonomikai yra neišvengiamas. Dėl to Maskva ieško būdų „dar kažkaip pratempti laiką, siekiant sudaryti įspūdį, kad ne viskas taip blogai“.

Tikrasis sankcijų efektas, pasak Ž.Maurico, bus juntamas vėliau, kadangi Vakarų priimtos sankcijos orientuotos į vidutinį ar ilgesnį laikotarpį.

„Tos sankcijos, kurias pritaikė Vakarų šalys, yra ne trumpo, o ilgesnio horizonto poveikio priemonės. Jei Europa ryžtingai mažins Rusijos energetinių išteklių importą ir sankcijas ir, tarkime, technologijų sektoriui, apskritai, kas benorės į Rusiją investuoti? Niekas“, – įsitikinęs „Luminor“ ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.