Artimiausiu metu daugeliui verslų gali būti riesta: išvardijo, su kokiomis problemomis netrukus susidursime Siūlo stabdyti medienos išvežimą iš šalies

Vokietija ir Kataras susitarė dėl ilgalaikės partnerystės energetikos srityje, tad toks žingsnis padės sumažinti Vokietijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, teigia ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Produkcija gali brangti apie 25 proc., tai matysis ir statybų kainose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Produkcija gali brangti apie 25 proc., tai matysis ir statybų kainose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Per artimiausias porą savaičių 4-5 tūkst. ukrainiečių jau bus įdarbinti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 25, 2022, 5:55 PM

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad Lietuvai atsiriboti nuo rusiškų dujų ir naftos produktų prireiktų pusantrų metų. O štai likusiai Europos daliai tai būtų dar sudėtingiau, specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Rusijos karas prieš Ukrainą“ sakė jis.

– Koks ekonominis efektas šiuo metu yra padarytas Rusijai? Koks jis dar galėtų būti – apie ką turėtų galvoti Vakarų lyderiai?

– Rusija gyvena iš energetinių išteklių. Net ir sovietmečiu ji Europai tiekė žaliavas, tai yra skaudžiausia vieta tiek jai, tiek Vakarų Europos šalims. Reikėtų sankcijas sutelkti į šią vietą, šitaip būtų pristabdyta karo mašina.

– Anksčiau energetinių išteklių iš Rusijos atsisakymas būdavo pristatomas kaip principinis, tačiau ekonomiškai neracionalus sprendimas. Bet dabar, matant karo padarinius, pagalbos Ukrainai poreikį, kiek kainuos gynybos stiprinimas NATO aljansui, kaip manote, kas Europai atsieis daugiau – išlaidos dėl karo ar išlaidos dėl energetikos?

– Jie abu yra brangūs. ES vienai Rusijos naftos ir dujoms kasdien išleidžia apie 600 mln. eurų. Iš viso ES importuoja iškastinio kuro iš visų trečiųjų šalių už 1,2 mln. eurų darbo dienomis, o išeiginėmis – už 1 mlrd. eurų.

Tad mums reikėtų kuo greičiau ieškoti naujų kelių, panaudoti vandenilį, energetikos saugojimo bateriją, vėjo, saulės, geoterminę energiją – tai yra įmanoma. Reikia kuo greičiau atsisakyti bereikalingų išlaidų, kurias išleidžiame trečiosioms šalims, už kurias jos paskui puola kitas nepriklausomas šalis.

– Per kiek laiko gali būti išspręsti šie energetiniai klausimai?

– Manau, Europai daugiausiai reikėtų 1,5 metų. Lietuva nėra labai priklausoma nuo rusiškų energetinių išteklių, tačiau jų atsisakius vis tiek bus šiek tiek didesnė energetikos kaina. Visgi likusiai Europos daliai – Vokietijai, Italijai, Austrijai – be rusiškų dujų yra sudėtinga.

Jos turi alternatyvų, bet jų nėra labai daug – suskystintų gamtinių dujų terminalų alternatyvą įgyvendins Vokietija, Italija, joms padės JAV, Kataras. Taip pat neužmirškime, kad Afrikos žemynas turi dujų, tad Europai gali padėti ir Alžyras, ir kitos šalia esančios šalys. Tad per ateinančius metus tikrai galima diversifikuoti, taip pat yra tam tikra infrastruktūra, kuri šiai dienai nėra pilnai užkraunama, tad šios šalys gali gal net greičiau apsieiti be rusiškų dujų.

– Kiek ir kaip Lietuva jaučia karo padarinius? Ir kaip atrodys vasara?

– Ilgainiui užsidarys Baltarusija ir Rusija, per kurias vyko didžiulis tranzito srautas, iš kurio Lietuva iš esmės gyveno – tai ir Lietuvos geležinkeliai, ir Klaipėdos uostas. Žaliavos dažniausiai irgi ateidavo iš Rytų, čia jas perdarydavome ir siųsdavome į Vakarus, tad ši grandinė artimiausiu metu sustos.

Dalis jau sustojo – baldų, medienos pramonei žaliavas atveždavo iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, tad artimiausiu metu tikrai turėsime problemų su baldų sektoriumi, gamybos apimtys labai mažės. Vėliau teks spręsti klausimus dėl plieno ir geležies, kurie būdavo vežami iš Ukrainos, kurioje neseniai buvo subombarduota didžiausia Europoje plieno gamykla.

Mano žiniomis, iš ten į Lietuvą juodojo metalo būdavo atvežama beveik 46 proc. Daugelis gaminių buvo gana konkurencingi, nes Ukrainai buvo taikomi minimalūs muitai. Šis plienas Lietuvoje būdavo apdirbamas ir siunčiamas toliau, daugelis įmonių su tuo dirbo.

Dabar smulkioms metalo, baldų įmonėms bus labai sudėtinga gauti žaliavas – II, III metų ketvirčiais ataskaitose, ekonomikoje pamatysime, kad didžiausias ekonomikos variklis – pramonė, eksportas, – kuris pastaruosius 2 metus tempė šalį, po truputį pradės trauktis.

– Ar jau yra planų, kuo pakeisti Ukrainos metalą?

– Intensyviai diskutuojame su Užsienio reikalų ministerija, kad reikėtų atverti naujus tiekimo kelius, kalbamės ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau šiandien labai daug alternatyvų nėra – žaliavos gali būti tik atsivežamos iš toliau.

Tačiau per Rytus geležinkeliais negalime atsivežti nei kiniško, nei rusiško, baltarusiško, ukrainietiško plieno – geležinkeliai sustabdyti, gamyklų irgi niekas greitai neatstatys. Būtų galima nebent kažkada jo atsiplukdyti jūra. Šiandien alternatyvos yra tik Europoje – Švedija, Vokietija, Italija. Jis yra brangesnis apie 15-25 proc. priklausomai nuo to, koks tai gaminys, taip pat bus brangesni transporto kaštai.

Tad produkcija galėtų brangti apie 25 proc., tai matysis ir statybų kainose. Tolimesnėje perspektyvoje, jeigu nesusinormalizuos santykiai su Kinija, manome, kad pastangas reikėtų dėti į Vietnamą, Tailandą ir dalį Azijos šalių, kurios turi gana stiprią juodojo metalo pramonę ir kurių kainų lygis yra artimas Kinijos, Ukrainos kainų lygiui.

Tik atsigabenti gali kainuoti daugiau, tačiau jis iš Azijos pradėjo po truputį pigti. Artimiausiu metu reikėtų daugiau vizitų į Azijos šalis susiderinti dėl metalo tiekimo.

– Ar tai, kad mediena iš Rytų nebebus tiekiama, nereiškia, kad Lietuvoje ir Europoje reikės praretinti miškus ir šitaip galime turėti ekologinių padarinių?

– Tikiuosi, kad ne. Aišku, reikėtų geriau vykdyti kertamų miškų atsodinimą. Visgi reikėtų Lietuvai priimti tam tikrus sprendimus, kad gamyklos, eksportas nesustotų, peržiūrėti tam tikrų medienos gaminių eksportą iš Lietuvos. Pirmiausia gaminiai turėtų būti pasiūlomi įmonėms, kurios sukuria pridėtinę didesnę vertę mūsų šalies viduje, įdarbina mūsų žmones, sumoka mokesčius mūsų šaliai, o tik paskui leisti eksportuoti žaliavas į kitas šalis.

Taip pat reikėtų bandyti supirkti medieną iš šalia esančių šalių. Bet vienu ar kitu atveju gaminių kainos kiltų, mums reikėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Medienos trūkumas šitoje Europos pusėje išsilaikys gana ilgai.

– Ar yra teisinių priemonių riboti žaliavų išvežimą iš šalies?

– Šiandien tokių priemonių ES mastu nėra. Bet reikia apie tai pagalvoti žiūrint į tai, kad kai kurios šalys neleidžia išvežti būtinų medikamentų iš ES, o kai kurios, turinčios sunkiąją pramonę, riboja, nenori įsileisti metalų kvotų iš trečiųjų šalių. Lietuva savo gamyklų neturi, o didžiosios gamyklos Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje džiaugiasi, kad neatplaukia pigesnis metalas iš Rytų.

Kad visi tuo nepasinaudotų, nespekuliuotų, manau, kad ES turėtų pradėti riboti kai kuriuos išteklius. Turime juos taupiai naudoti, kad toliau dirbtume ir sukurtume tą pačią pridėtinę vertę, būtume kuo mažiau priklausomi nuo išorinių veiksnių. Dabar apie tai kalbama EK ir tikimės, kad visa tai bus įgyvendinta.

– Dabar į Lietuvą atvyko ukrainiečių karo pabėgėlių. Ar tai jau kaip nors atsiliepė darbo rinkai?

– Į mano įmonę jau atėjo žmonės, juos įdarbiname, bandome iškeisti grivinas. Reikės valstybiniu mastu kažkaip užtikrinti, kad žmonės neprarastų tų savo pinigų. Taip, darbo rinka po truputį pildosi, džiaugiamės ir tuo, kad jie apsigyvena ir regionuose, kur buvo didžiausias darbuotojų poreikis – Kauno, Telšių, Šiaulių apskrityse. Per artimiausias porą savaičių kokie 4-5 tūkst. jų jau bus įdarbinti.

– Iš parduotuvių jau dingo druska, viena to priežasčių ta, kad daug jos tiekė Ukraina. Kas dar gali nutikti?

– Brangesnė, Himalajų, druska parduotuvėse vis dar yra – nėra tik pigiausios druskos. Kai 1980 metais prasidėjo SSRS invazija į Afganistaną, lygiai taip pat buvo dingusi druska ir makaronai. Turbūt žmonės tai prisiminė, be to, druska visada reikalinga. Lietuviai jos prisiperka, bet paskui turbūt dešimtmečiais ir naudoja. Tikiuosi, kad ji greitai atsiras, tuo labiau, kad yra ir bus tiekiama ir iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Armėnijos.

Bet bus problemų su grūdais. Situacija liūdnoka, nes kainos pakilo dvigubai, italai makaronus urmu jau parduoda visai kitomis kainomis. Rusija blokuos savo produktų išvežimą manydama, kad gali būti problemų viduje, todėl norės apsirūpinti produktais.

O Ukraina tikėtina, kad negalės paleisti sėjos visu tempu, nes kai kurios teritorijos okupuotos, trūksta dyzelino, nes jis naudojamas karui. Tačiau kitais produktais ES sugebėsime apsirūpinti. Tik tiek, kad infliacija dėl iškastinio kuro trūkumo augs iki šių metų vidurio ar iki galo.

Tačiau vėliau susitvarkys – dėl karo infliacija turėtų mažėti, nes ekonominis aktyvumas gali lėtėti, apie tai kalba ir Pasaulio bankas, ir Europos Centrinis Bankas. Lietuvoje irgi matysime apie 1-1,5 proc. susitraukimą, nes verslas nebeveiks įprastais pajėgumais, nes daugelis tiekimo šaltinių ir krypčių iš esmės keičiasi, daugeliui įmonių nebus paprasta.

Todėl reikia dabar išlaikyti tą egzistuojančią pramonę kiek išeina, kad nebūtų bedarbių, kad ir toliau eksportuotume produktus ir įmonės galėtų mokėti mokesčius valstybei, iš ko galėtume tvirtai stovėti ant kojų ir didinti savo gynybos biudžetą.

– Jau turime ekstremalių pavyzdžių: dėl pritaikytų sankcijų „Lifosos“, „EuroChem“ 1 tūkst. darbuotojai tuoj nebeturės ką veikti, miestas neteks apie 0,5 mln. pajamų į biudžetą. Ką tokiais atvejais daryti?

– Tai reikia spręsti čia ir dabar. Neturime jokio laiko, gerai, kad įmonė dirba pelningai ir yra sukaupusi rezervų, kurių darbuotojams išlaikyti dirbant minimaliu režimu pakaks. Bet turime ES apsispręsti, kokie bus tolimesni mūsų žingsniai. Kiekviena pradelsta diena yra nuostolis ES šalims.

Kuo greičiau bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, tuo bus geriau, nes bus aiškumas. O tokių įmonių produkcija yra reikalinga visam pasauliui, jei ne iš Lietuvos, tai iš kažkur kitur ji keliaus. 1 tūkst. darbuotojų, gerai sustyguota, veikianti, mokanti mokesčius, eksportuojanti į visą pasaulį produktus įmonė valstybei labai vertinga.

Dėl žaliavų tiekimo yra alternatyvų, tik galbūt įmonė nebus jau labai pelninga. Vyriausybei su šių įmonių vadovais, kurie nėra akcininkai, reikia spręsti bendrovių likimą kuo greičiau tarpininkaujant LPK.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?