Centrinis bankas teigė esąs susirūpinęs dėl to, kad karas Ukrainoje gali lemti lėtesnį, nei tikėtasi, pasaulinį augimą ne tik augant infliacijai, bet ir dėl „rizikos, susijusio su greitesne kainų ir darbo užmokesčio infliacija dėl ekonomikos pajėgumų apribojimų ir tolesnio pasaulinio kainų spaudimo“.
„Jei išliks ilgalaikės didelės infliacijos perspektyvos, palūkanų norma gali būti didinama greičiau“, – sakoma banko pranešime.
Banko valdytojo pavaduotoja Ida Wolden Bache teigė, kad pandeminių apribojimų panaikinimas Norvegijoje padidino ekonominės veiklos apimtis, įskaitant užimtumo padidėjimą ir didesnį nei vidutinį pajėgumų panaudojimą.
I.Wolden Bache pridūrė, kad palūkanų norma birželį greičiausiai bus toliau padidinta.
Banko teigimu, palūkanų normos prognozės yra didesnės nei gruodžio mėnesio ataskaitoje ir rodo, kad 2023 metų pabaigoje ji pasieks maždaug 2,5 procento.
Norvegija nėra Europos Sąjungos narė.