„Mūsų draugams ir sąjungininkams Europoje reikia, kad Kanada ir kitos šalys imtųsi veiksmų. Jie mums sako, kad jiems reikia mūsų pagalbos, siekiant kuo greičiau atsikratyti rusiškos naftos ir dujų“, – sakė išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas.
Pasak jo, Kanada „turi unikalią galimybę padėti“, todėl Otava „ir toliau bendradarbiaus su savo tarptautiniais partneriais, kad paremtų tarptautines energijos rinkas“. J.Wilkinsonas ketvirtadienį dalyvavo Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ministrų susitikime Paryžiuje.
„Kanados pramonė, reaguodama į sąjungininkų prašymus padėti spręsti tiekimo trūkumo problemą dėl karo Ukrainoje, yra pajėgi 2022 metais laipsniškai padidinti naftos ir dujų eksportą iki 300 tūkst. barelių per dieną, kad išstumtų Rusijos naftą ir dujas“, – sakė jis.
Kanada yra ketvirta pagal dydį pasaulyje naftos išgavėja. Praėjusią savaitę TEA paragino vyriausybes skubiai įgyvendinti priemones, kuriomis būtų sumažintas pasaulinis naftos vartojimas, kilus nerimui dėl tiekimo Rusijai pradėjus karą.
Dėl karo Ukrainoje smarkiai pakilo degalų kainos, o didžiosios ekonomikos šalys, tokios kaip JAV ir Kanada, ėmėsi sankcijų Rusijai, uždrausdamos importuoti jos naftą.
Anksčiau ketvirtadienį naftos kainos mažėjo, o „Brent“ Šiaurės jūros žaliavinės naftos kaina nukrito žemiau 120 JAV dolerių už barelį ribos ir kainavo apie 116 JAV dolerių.
Pastarosiomis dienomis kainos kilo iš dalies dėl to, kad prekybininkai manė, jog Europos Sąjunga netrukus gali įvesti sankcijas Rusijos naftai.
