Didžiulės šildymo sąskaitos ir nesibaigiantis karas keičia NT rinką: lietuviai ima dairytis kitokio būsto

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norėdami skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas. Taip pat nemažai gyventojų, planavę pirkti būstą, matydami toliau augančią infliaciją ir nesibaigiantį karą stabtelėjo ir nusprendė kurį laiką gyvenamąją vietą dar nuomotis.

NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>M.Patašiaus nuotr.
NT rinkos tendencijos keičiasi – šįkart gyventojai labiau renkasi būstą ne pagal didesnį plotą, norint skirti erdvę nuotolinei darbo vietai, o šildymo sistemas.<br>M.Patašiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Šimkus.
V.Šimkus.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 26, 2022, 10:14 AM, atnaujinta Mar 27, 2022, 6:37 PM

Ieškodami būsto atsižvelgs į šildymo sistemas

Karantinas pakeitė ir gyventojų poreikius – žmonės ėmė labau vertinti erdvesnį būstą, nes prireikė atskiros erdvės darbui, tad aktyviau rinkosi butus su terasomis, kotedžus, individualius namus su nuosavu žemės sklypu, buvo itin graibstomas ir NT pajūryje.

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pabrėžė, kad senos statybos butai populiarumo taip pat neprarado. Vien praėjusių metų ketvirtį jų parduota beveik ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.

Tačiau, pasak NT ekspertų, šis brangus šildymo sezonas tendencijas koreguoja. Gyventojai aktyviau dairosi naujesnės statybos, renovuotų, energetiškai efektyvesnių, autonominį, reguliuojamą ar dujinį šildymą turinčių būstų, kad kitas šildymo sezonas taip smarkiai nepaplonintų piniginių.

„Tikėtina, kad ieškantys 2 kambarių buto, verčiau už tą pačią kainą dabar rinksis 1,5 kambario 30–35 kv. m butą naujos statybos name nei senos statybos 50 kv. m 2 kambarių butą.

Taip pat ir su 1 kambario butais, geriau rinksis 20 kv. m naujos statybos name nei senos 32 kv. m butą už panašią kainą“, – apie NT rinkos pokyčius portalui lrytas.lt pasakojo „Capital Smart“ NT brokeris Paulius Sipavičius.

Vis dėlto, pasak „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, gyventojai nesiruošia keltis į stipriai mažesnius butus.

„Jeigu šeima turi mažą vaiką, jiems reikia papildomo kambario, jie negali šio poreikio tiesiog atsisakyti ir išsikelti į mažesnį butą. Labiau tikėtina, kad jie pasirinks norimo ploto ir šildymo sistemos butą, bet esantį toliau nuo centro, kad jis būtų pigesnis“, – kalbėjo ekspertas.

Kad vis labiau tolstama nuo centro buvo pastebima dar karantinų metu, visgi, pasak M.Čiulados, greitai pamatysime, ar ši tendencija išliks, o gal keisis, juk degalų kainos auga, tad pasiekti darbą ar mokyklą, esančią arčiau miesto centro, tampa brangiau.

Norėję pirkti planuoja toliau nuomotis

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad nuomos rinka šiuo metu net labai aktyvi. Viena iš priežasčių gali būti į Lietuvą priimami ukrainiečiai. Lietuviai, išsigandę, kad nuomos pasiūlymų gali sumažėti, ieškant ukrainiečiams namų, suskubo į skelbimus dairytis ir patys.

Taip pat, kaip sakė M.Čiulada, daugelis pirkėjų „uždėjo pirštą ant pauzės myguko“ ir jei planavo būstą pirkti, dabar nusprendė ir toliau kurį laiką mokėti už nuomą, dėl karo Ukrainoje padidėjus neapibrėžtumui ir infliacijai nenustojant augti.

„Pirkėjų nuotaikos iš tiesų bjūra, statytojų – taip pat. Juk savikaina dramatiškai auga, nes metalai, plytos – viskas brangsta valandomis“, – portalui lrytas.lt pasakojo M.Čiulada.

Apie sumažėjusį lietuvių susidomėjimą būsto pirkimu bei paskolomis kalbėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Akivaizdu, kad nerimas dėl geopolitinės situacijos gali atvėsinti gyventojų entuziazmą ir pakoreguoti jų planus. Pastaruoju metu gyventojai buvo labiau susidomėję pinigų išsigryninimu ir druskos pirkimu nei investicijomis į NT.

Tiesa, toks paklausos atšalimas gali būti tik trumpalaikis stabtelėjimas, ką matėme ir pandemijos pradžioje. Bet kuriuo atveju vienas iš lemiančių veiksnių būsto rinkos aktyvumui bus tolesnė karo eiga.“

Visgi P.Sipavičius paminėjo, jog yra ir tokių, kurie, panorę apsaugoti savo santaupas, suskubo investuoti į NT, nes supranta, kad kuo toliau, tuo labiau turtas brangs.

Įpirkti bus vis sunkiau

Tačiau M.Čiulada patikino, jog, prastėjant pirkėjų lūkesčiams, infliacijai kylant, didėjant įvairioms pragyvenimo išlaidoms, augant NT savikainai, stipriai sumažės būsto įperkamumas.

„Swedbank“ duomenimis, vien pernai Vilniuje būstas per metus pabrango maždaug penktadaliu. Per tą patį laiką atlyginimai Vilniuje išaugo apie 10 proc., o palūkanų normos sumažėjo.

„Nors šie veiksniai didino gyventojų galimybes įpirkti būstą, tačiau jie nesugebėjo kompensuoti būsto brangimo, todėl būsto įperkamumas Vilniuje mažėjo“, − teigė ekonomistas V.Šimkus.

Štai brokerio P.Sipavičiaus duomenimis, per trejus metus parduodamo gyvenamojo būsto Vilniuje kainos išaugo daugiau nei 40 proc.

Pavyzdžiui, jei senos statybos 3 kambarių, apie 65 kv. m, vidutinės būklės butą miegamajame mikrorajone 2019 m. buvo galima įsigyti už 80–85 tūkst. eurų (apie 1,28 tūkst. eurų už kv. m), šiuo metu tokio buto pardavimo kaina siekia 115–120 tūkst. eurų (apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m).

„Anksčiau rinkoje vyravo sveikas apie 7 proc. prieaugis per metus. Taip buvo 2019 ir 2020 m., tačiau karantinas ekonomiką stipriai išbalansavo ir nuo 2021 m. pradžios kainos pradėjo kilti sparčiau. Pernai jos padidėjo apie 25 proc.

Tuo metu nuomos kainos pasikeitė kiek mažiau, per trejus metus spėjo paaugti 25–30 proc.“, – sakė P.Sipavičius.

Visgi kituose miestuose būsto įperkamumo situacija kiek geresnė. Pasak V.Šimkaus, Kaune būstas per metus brango 15 proc., 4 proc. aplenkdamas atlyginimų augimą, ir dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų normų įperkamumas Kaune traukėsi nežymiai.

Klaipėdoje būstas brango 8 proc., o atlyginimai augo 6 proc., taip uostamiestyje būstas išliko labiausiai įperkamas, palyginti su kitais didmiesčiais.

„Vidutines pajamas gaunantys klaipėdiečiai gali įsigyti net 125 kv. m būstą arba beveik 50 kv. m didesnį būstą nei vilniečiai“, − komentavo V.Šimkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?