A. Izgorodinas: galingesnis sankcijų poveikis Rusijoje bus artėjant vasarai, pamatysime rimtesnių prekių stygių

Vakarų valstybių vis griežtėjančios ekonominės sankcijos karo Ukrainoje agresorės vis dar nestabdo. Nors daliai Europos energetinė ir žaliavų priklausomybė nuo Rytų didelė, pastarųjų valstybių ekonomika kyla, o Rusijos – smenga į žemę, nors rublio kursas jau kyla.

Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vakarų valstybių vis griežtėjančios ekonominės sankcijos karo Ukrainoje agresorės vis dar nestabdo.<br>Lrytas.lt koliažas
Vakarų valstybių vis griežtėjančios ekonominės sankcijos karo Ukrainoje agresorės vis dar nestabdo.<br>Lrytas.lt koliažas
Ukrainos vėliava.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ukrainos vėliava.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 27, 2022, 2:54 PM

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ apie Rusijos ekonomikos pajėgumą atlaikyti Vakarų sankcijas kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Žvilgtelėjau į rublio kursą – jis jau kyla, nors po sankcijų įvedimo ir karo pradžios Ukrainoje drastiškai krito. Kuo tai galėtumėte paaiškinti?

– Rinkose šis terminas ir tokie įvykiai vadinami „buy the dip“ (liet. kritimo nusipirkimas). Investuotojai perką tą aktyvą, kuris buvo atpigęs. Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos karo situacija, mano nuomone, tapo pakankamai stabili ir atitinkamai investuotojai naudojasi proga bei perka atpigusį aktyvą. Tiesa, rublio kursas artimiausiu metu gali susvyruoti. Jei Rusijoje pasirodys neigiama naujiena Rusijos ir Ukrainos karo kontekste, Rusijos rublio kursas nukris.

Iš kitos pusės, jei Europos Komisija (EK) paskelbs kokį nors konkretesnį komunikatą, kuriame bus aiškiau pasakyta, kad Europa atsisako rusiškos energetikos, rublio kursas kris. Jei pasirodys labiau teigiama informacija, pavyzdžiui, apie karo derybų procesą, rublio kursas gali padidėti. Manau, artimiausiu metu tokių svyravimų bus labai daug.

– O patys rusai ar turi galimybių jį stabilizuoti, ar jie dar turi tų rezervų?

–Nelabai. Rusijos Centrinis Bankas (RCB) turi 600 mlrd. eurų rezervo, iš jų apie 400 mlrd. eurų yra įšaldyti ir, mano supratimu, RCB politika nėra orientuota į rublio kurso stabilizavimą, ką matau iš jų komunikacijos ir elgesio. Šiuo metu RCB labiau orientuojasi į savo obligacijų grąžinimą investuotojams. Tarkime, praėjusią savaitę jie kažkaip sugebėjo sumokėti obligacijų pinigus investuotojams ir techniškai išvengė defolto.

– Na, sankcijų tikslas buvo stabdyti karą, bet karas tęsiasi. Aleksandrai, kaip manote, kodėl šitos sankcijos karo nestabdo ir kokių reikėtų, kad bent jis jau sustotų ir tai paveiktų ekonomiką taip, kad jiems nebeapsimokėtų kariauti?

– Pirmiausia, ekonominių sankcijų poveikis pasijaučia ne iš karto. Jau matosi, kad Rusijos parduotuvių lentynos yra ištuštėjusios, trūksta įvairių dalykų. Jos pradeda veikti, bet, manau, kad realų dabartinių sankcijų poveikį pamatysime artėjant vasarai, kai pasimatys rimtesnių prekių stygius.

Antras aspektas, dabartinės ekonominės nėra pačios griežčiausios, kokios galėtų būti. Tarkime, tik keli Rusijos bankai yra atjungti nuo SWIFT. Importo ir eksporto embargas neliečia visų prekių, kas logiška, nes reiškia, kad tiek EK, tiek JAV, jei prireiks, galės sankcijas ateityje sugriežtinti.

– Paminėjote laiko faktorių, bet laiko faktorius veikia ir prieš Europos Sąjungą (ES). Mes matome vis daugiau diskusijų Vokietijoje, kuri priklausoma nuo rusiškos energetikos. Taip pat Italija, Olandija, Prancūzija – ten visuomenėje irgi matosi nuotaikų kaita. Kaip manote, kieno kantrybė bus stipresnė?

– Čia klausimas ne kieno kantrybė bus stipresnė, o kieno ekonomika. Kantrybės ir ekonomikos kontekste, aišku, kad europinė ekonomika bus stipresnė, nes RCB apklausos rodo, kad Rusija tikrai patirs recesiją, bet ji, matyt, prasidėjo jau dabar, nors oficialių duomenų neturime.

Tuo tarpu Europos ekonomika toliau didėja, vartojimas kyla, koronaviruso suvaržymų nėra, tai, manau, pavasarį ar vasarą situacija bus pakankamai gera tai atitinkamai ir kantrybė bus didesnė.

– Grįžkime į Lietuvą. Jūsų prognozė dėl kylančių kainų. Jos kilo ir taip, o dabar tik dar pagreitėjo dėl karo. Kai jo dar nebuvo, buvo prognozuojama, kad pavasarį infliacija stabilizuosis, dabar nukeliama į vasarą. Jūsų vertinimu, kada infliacija pradės lėtėti?

– Infliacija stabilizuosis maždaug liepos mėnesį. Ji stabilizuosis dėl kelių priežasčių, su sąlyga, jei nematysime didesnės Rusijos ir Ukrainos karo eskalacijos. Pirmas aspektas yra toks, kad nuo praėjusių metų liepos, rugpjūčio mėnesio, pradėjo spartėti infliacija ir mes šių metų antro pusmečio kainas lyginsime su jau pakankamai aukštomis praėjusių metų kainomis – automatiškai infliacija jau turės pakankamai stipriai sulėtėti.

Antras aspektas, su sąlyga, kad nebus karo eskalacijos, yra toks, kad rinkos atsiskaičiavo Rusijos ir Ukrainos karo naftos rizikos kainą ir maistinių žaliavų, tarkime, grūdų kainą. Jei nebus neigiamų įvykių, manau, kad jų kainos turėtų stabilizuotis ir nebeturėtų taip stipriai kilti.

Dar vienas labai svarbus aspektas yra Kinijos failas. Labai daug kalbame apie Ukrainą, bet pamirštame apie rekordiškai didelius koronavirusos skaičiukus Kinijoje. Kinijos vyriausiasis virusologas jau pareiškė, kad Kinija negali pakeisti nulinės koronaviruso politikos, kas reiškia, kad dusins ekonomiką, taikys griežtus karantinus, todėl tai mažins žaliavų ir naftos paklausą. Nebūčiau dramatiškai nusiteikęs – manyčiau, kad pagrindinis poveikis, kalbant apie žaliavų kainas dėl karo, jau praėjo.

– Jūsų manymu, kur Lietuvos valdžia galėtų intervenuoti valdant kainas?

– Jeigu trumpai, matyčiau du variantus. Pirmas variantas yra pajamų mokesčio mažinimas, tarkime Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas gyventojams, pelno mokesčio mažinimas verslams.

Antras variantas – Lietuva ir kitos Europos šalys šeštoje vietoje turėtų konsoliduotis, EK turėtų išplatinti bendrą obligacijos viziją ir taip pinigus panaudoti energetikos išteklių kainų stabilizavimui, įšaldymui. Tokį žingsnį turi daryti ne Lietuva, o EK, ir tokių precedentų jau buvo, kai buvo perkamos vakcinos nuo koronaviruso.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.