Kovo 23 d. į Klaipėdos uostą atplaukė laivas su Rusijos vėliava. A. Latako teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo jo neįleisti. Į jį buvo kraunamos geležies granulės ir artimiausiu metu jis turėtų išplaukti.
Šitas laivas yra specialiai pritaikytas tokiam kroviniui, kuris susimaišęs su vandeniu tampa degus, gabenti. Priminsime, jog aplinkosaugininkai uždraudė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“) krauti geležies rūdą ir pratęsė terminą, iki kada ji turi būti išgabenta.
„Norime, kad metalo granulių krovinio neliktų mūsų uoste. Turime jo apie 14 tūkst. tonų. Jeigu jis pas mus užstrigtų ilgiau, susidarytų sunkios aplinkybės. Jam reikia sandėlių, specialių saugojimo sąlygų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A.Latakas.
Kodėl neskubama priimti sprendimo
Šiandien Rusijos laivams yra uždrausta įplaukti į Jungtinės Karalystės uostus. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A.Latako, laukiama ES sprendimo dėl Rusijos laivų. Tada uostams būtų kur kas lengviau priimti savo sprendimus. Žinoma, gali būti priimtas ir regioninis arba Baltijos šalių ar net nacionalinis sprendimas.
„Turime suprasti, kad uostai yra sujungti tarpusavyje. Nėra tokio uosto, kuris dirba tik pats sau. Norint pasiekti tikslą, visi uostai turi priimti sprendimą kartu“, – sakė A.Latakas. Jis išskyrė kelias priežastis, kodėl ES neskuba priimti sprendimo, draudžiančio Rusijos laivams įplaukti į jos šalių uostus. Svarbiausias dalykas – jūrininkų saugumas. „Jūrininko saugumas visuose uostuose turi būti užtikrintas nepaisant jo rasės ar nacionaliteto“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
Anot A.Latako, priėmus tokį sprendimą atsiranda labai didelis pavojus išprovokuoti Rusiją priimti labai nepatogius sprendimus ES laivams, esantiems jos uostuose, o jų yra labai daug. „Toks žingsnis turi būti labai gerai pamatuotas, matyt, todėl imamasi visų atsargumo priemonių“, – mano jis.
Uosto direkcijos vadovas sako, kad bet kokio laivo neįleidimas į uostą jam pačiam yra nuostolis. Paprastai laivą renkasi krovinio siuntėjas ar savininkas. Stengiamasi rasti kuo pigesnę logistikos grandinę nuo gamybos iki prekybos. Ir visose grandinės dalyse yra labai daug konkurencijos.
Jeigu Rusijos laivams būtų uždrausta įplaukti į Klaipėdos uostą, reikalingas tam tikras pasirengimo laikotarpis, kad tie laivai būtų pakeisti kitais.
„Labai svarbus dalykas – pereinamasis laikotarpis. Paprastai kontraktai būna pasirašyti ilgam laikui. Reikia laiko vienus laivus pakeisti kitais“, – teigia Uosto direkcijos vadovas.
Kitas dalykas, šiuo metu matomos tam tikros pilkosios zonos, kurios verčia ieškoti variantų, kaip jų išvengti. Pavyzdžiui, laivas gali plaukioti su Rusijos vėliava ir būti išnuomotas ES šalies kompanijai.
A.Latako teigimu, būdų, kaip atsekti, iš kur laivas atplaukia ir kam jis iš tikrųjų priklauso, yra daug. Žinoma, iš pradžių, įvedus draudimą Rusijos laivams įplaukti į uostą, gali būti tam tikrų apgaulės atvejų.
Kokių laivų Klaipėdos uoste daugiausia
Į Klaipėdos uostą laivai atplaukia iš 70 pasaulio valstybių. Daugiausia, kad ir kaip keista, atvyksta lietuviški laivai. Daugelis AB „DFDS Seaways“ keltų plaukioja su Lietuvos vėliava, o kadangi jie plaukia po kartą kasdien, Lietuvos laivų skaičius per metus viršija 2 tūkstančius.
Antroje vietoje – su Kipro vėliava plaukiojantys laivai, kurių atvyksta kiek daugiau kaip 500. Tai nieko nuostabaus, nes Kipre palankios sąlygos registruoti laivus, tad nemažai jų plaukioja su vadinamąja patogia Kipro vėliava.
Trečioje vietoje – Nyderlanų laivai. Jų atvyksta daugiau kaip 200. Ir dar nemažai į Klaipėdos uostą atplaukia su Antigvos ir Barbudos vėliava plaukiojančių laivų. Rusijos laivų nedaug. Pernai jų buvo 122. Pasak A.Latako, jų būna 100-180.
Daugiausia jų buvo atvykę 2018-aisiais, nes buvo daug krovinių, kuriuos jie turėjo išplukdyti. Dalis jų buvo atplukdomi į Klaipėdą remontuoti. Šiuo metu vienas laivas baigiamas pjaustyti, o dar vienas remontuojamas ir turėtų išplaukti gegužės pabaigoje ar birželį.
