Vakarėlių liūtu vadintas veikėjas apmovė ir žinomą finansų bendrovę: tyrimas keistai įstrigo

Anksčiau vakarėlių liūtu vadintas Titas Blėdis dabar – įtariamasis. Manoma, kad per jo įsteigtą įmonę galėjo būti pagrobta šimtai tūkstančių eurų, priklausiusių mokėjimų įstaigos „Paysera“ klientams, tačiau teismo byla niekaip nepasiekia.

Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt koliažas.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt koliažas.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sėkmės lydimu verslininku kurį laiką laikytas T.Blėdis šiuo metu tapo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime.<br>R.Neverbicko nuotr.
Sėkmės lydimu verslininku kurį laiką laikytas T.Blėdis šiuo metu tapo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime.<br>R.Neverbicko nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
K.Noreika: „Mes jau susigyvenome, nurašėme tas lėšas. Tik tiesos norisi.“<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
K.Noreika: „Mes jau susigyvenome, nurašėme tas lėšas. Tik tiesos norisi.“<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusiam partneriui pasisavinus kodų generatorius „Paysera“ tvirtina patyrusi šimtus tūkstančių eurų nuostolių.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 29, 2022, 6:27 PM, atnaujinta Mar 30, 2022, 11:14 AM

Kratos, pareikšti įtarimai dėl šimtų tūkstančių eurų pasisavinimo, o po to – ilga tyla. Dar 2017 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtas tyrimas keistai įstrigo.

O suma, kurią turėtų atgauti seniausia Lietuvoje elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“, tikrai nėra menka – maždaug 800 tūkst. eurų. Tik ar pavyks susigrąžinti šias lėšas, kol kas abejotina.

Išsigando antstolių?

Buvęs modelio ir verslininkės Violetos Repčenkaitės sutuoktinis T.Blėdis anksčiau su ja mėgdavo lankytis įvairiuose vakarėliuose.

Porai išsiskyrus kurį laiką jo nebuvo matyti viešumoje, tačiau žinoma, kad jis dirbo nekilnojamojo turto agentu. Vėliau vyras buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę ir ten įsteigė įmonę „Transferbee“.

Būtent su ja „Paysera“ 2016 metais pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo: „Transferbee“ perleido Lietuvos kompanijai prisijungimus prie savo turimų sąskaitų keturiuose britų bankuose ir vykdė jos klientų lėšų įskaitymus Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau 2017 metais bendradarbiavimas ėmė strigti.

Kaip pasakojo bendrovės „Paysera“ įkūrėjas Kostas Noreika, iš pokalbio su T.Blėdžiu tapo žinoma, kad jo kažkodėl ieško britų teisėsauga.

„Mes susisiekėme ir pabendravome su pareigūnu, kuris būtent ir domėjosi T.Blėdžiu. Perdavėme visus duomenis, kurių jam reikėjo, o tuomet gavome atsakymą, kad jokių pretenzijų mums neturi“, – sakė K.Noreika.

Vis dėlto, anot pašnekovo, T.Blėdis ėmė panikuoti.

„Kaip vėliau paaiškėjo, jis turėjo Lietuvoje skolų antstoliams dėl nemokėtų alimentų. Anglijoje jo sąskaita nebuvo areštuota. Jis kartą per mėnesį prisijungdavo, nežinau, ką ten darydavo, – pervedimus, papildymus ar ką.

Ir visuomet grąžindavo mums kodų generatorius, kuriuos naudodavome savo klientams aptarnauti. Tačiau vieną dieną prieš darbo susitikimą Vilniuje, kuris turėjo vykti 12 valandą, jis atvyko pas mūsų darbuotoją ir paprašė generatorių – neva tuoj sutvarkys asmeninius reikalus ir grąžins.

Paėmė, o netrukus pareiškė, kad nebeatvažiuos, – bendraukite per mano advokatus, man neskambinkite, nerašykite, čia mano teisininkų kontaktai.

Susisiekėme su jais, o tie klausinėja, ko reikia, juk jokios bylos nėra. Sugebėjome įsiprašyti į susitikimą tik po pusantro mėnesio“, – pasakojo K.Noreika.

Vos išvengė bankroto

Netekusi galimybės aptarnauti Jungtinės Karalystės bankuose esančias sąskaitas „Paysera“ ėmė skelbti klientams, kad jie daugiau nepervedinėtų į jas pinigų.

Tačiau kai kurie naudodamiesi ankstesnėmis pervedimų formomis tai darė ir toliau, o įmonė privalėjo įskaityti šias lėšas savo sąskaita.

Prie viename iš britų bankų esančios sąskaitos „Paysera“ darbuotojai galėjo prisijungti be kodų generatoriaus – vien su slaptažodžiu. Jokių operacijų atlikti jie negalėdavo, tačiau matydavo, kur, kieno ir kokios lėšos pervedamos.

Praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai T.Blėdis pasisavino kodų generatorius, „Paysera“ darbuotojai pastebėjo, kad iš sąskaitų pervedamos milžiniškos sumos.

„Išvydome, kad pinigai tiesiog dingsta, o kur jie pervedami, pagal išrašus negalėjome matyti. Sumas stebėjome, gavėjų bankus irgi, bet kas gavėjas, taip ir buvo neaišku.

Kreipėmės į ekonominę policiją, bet ji šių sąskaitų Jungtinėje Karalystėje neareštavo, todėl lėšos buvo pervedamos ir toliau“, – pasakojo „Paysera“ įkūrėjas.

Vieną vakarą jis parašė laišką Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui ir nupasakojo visą situaciją.

Jau kitą rytą centriniame banke buvo sukviesti įmonės akcininkai, paties banko vadovai ir FNTT atstovai.

Tuo metu „Paysera“ buvo netekusi maždaug 3 mln. eurų, todėl Lietuvos bankas galėjo nesunkiai konstatuoti, kad įmonės nuosavas kapitalas yra nepakankamas. Kitas žingsnis – iškart atšaukti jos licenciją.

Tačiau ši bendrovė yra itin svarbi Lietuvos elektroninei komercijai, nes aptarnauja daugybės interneto parduotuvių ir kitų įstaigų mokėjimus. Tad buvo apsiribota kitokia nuobauda – nuspręsta iš vadovo pareigų pašalinti K.Noreiką.

„Tiesą sakant, aš jau anksčiau buvau apsisprendęs palikti šį postą, nes turėjome kitą žmogų.

Tačiau Lietuvos banko sprendimas viską tik pagreitino. Patys įkeitėme įmonės turtą, kad bendrovė galėtų pasiskolinti pinigų iš banko apyvartinėms lėšoms, nors tai nebuvo lengva. Užtat įmonė toliau veikia“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Noreika.

Laimėjo bylą Londone

T.Blėdis buvusiems partneriams nurodė savo teisininkus – advokatų kontorą „Misiūnas ir partneriai“.

Netrukus jų klientu tapo ir naujasis „Transferbee“ direktorius Igoris Vinogradovas (Jungtinėje Karalystėje įprasta, kad įmonė gali turėti net kelis vienodo rango vadovus).

Teisininkai, anot K.Noreikos, iš pradžių aiškino, kad čia viso labo civilinė byla, o bylinėtis reikės Jungtinėje Karalystėje.

„Sąskaitas britų bankuose FNTT areštavo per vėlai, nes dalis pinigų jau buvo išgryninta. Vis dėlto kreipėmės į teismą Londone ir laimėjome be jokios teisės apskųsti sprendimą.

Arba tie du veikėjai, arba jų teisininkai smarkiai prašovė, nes jau buvo paprašę likviduoti „Transferbee“ įmonę. Lietuvoje tai būtų nesudėtinga, jei neskelbiamas bankrotas ir nėra jokių bylų.

Tačiau pas britus kitaip – ten likvidatorius paskiriamas atsitiktine tvarka, o akcininkai jam tampa tarsi niekas. Tas likvidatorius buvo informuotas, kad vyksta byla. Teisme jis laikėsi pasyvios pozicijos, todėl teisėjai nusprendė, kad visi pinigai yra mūsų“, – sakė „Paysera“ savininkas.

Įmonė atgavo visas lėšas, kurios buvo įšaldytos britų bankuose, tačiau iš beveik 3 mln. eurų nepavyko susigrąžinti maždaug 800 tūkst. eurų – tiek buvo pervesta į asmenines ir advokatų sąskaitas.

Pinigus iškart grynino

Bene įdomiausiai atrodo pinigų, pervestų į Lietuvą, keliai.

Dar 2017 metų rugpjūtį lėšos iš „Transferbee“ sąskaitų Didžiojoje Britanijoje pradėjo plaukti į advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ depozitines sąskaitas.

Kone kas savaitę, o kartais net kas dieną buvo pervedama po keliasdešimt tūkstančių eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas Mažvydas Misiūnas per kelis kartus paimdavo tai 80 tūkst., tai 50 tūkst. eurų grynaisiais.

Iš vienos sąskaitos, į kurią plaukė pinigai, per metus buvo išgryninta net 362,247 tūkst. eurų.

„Transferbee“ naudojosi ir tos pačios teisininkų kontoros advokato Domanto Skebo paslaugomis: į jo sąskaitą buvo atkeliavusi 52,6 tūkst. eurų suma, o pats advokatas tą pačią dieną per du kartus grynaisiais paėmė 52,084 tūkst. eurų.

Negana to, kaip rodo „Lietuvos ryto“ turimas „Paysera“, „Transferbee“ ir „Misiūnas ir partneriai“ atstovų pokalbio įrašas, buvo siūloma už atitinkamą sumą susitarti ir viską tyliai numarinti.

Pats K.Noreika neslėpė, kad tai buvo svarstoma, ir netgi minėtas konkretus atlygis – 20 procentų.

„To net nesvarstėme. Juolab kad kita pusė įsivaizdavo tuos 20 procentų ne nuo 800 tūkst. eurų, o nuo visos 3 mln. eurų sumos. Nepykite, kažkaip keistas toks verslas, juk mes didžiąją dalį ir taip atgavome“, – stebėjosi „Paysera“ vadovas.

Į skambučius neatsiliepia

Su pačiu T.Blėdžiu „Lietuvos rytui“ susisiekti nepavyko. Jis neatsiliepė nei anksčiau naudotu asmeniniu numeriu, nei tuo, kuris nurodomas ties bendrovės „Net Media“ kontaktais.

Pats verslininkas socialiniame tinkle „LinkedIn“ prisistato kaip šios įmonės vadovas. Kaip skelbia portalas rekvizitai.lt, „Net Media“ įsikūrusi Utenos rajono Paguobio kaime.

Beje, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje skelbiama, kad praėjusiais metais Utenos regioninis profesinio rengimo centras T.Blėdžiui išdavė pažymėjimą apie baigtą ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Advokatai – nutilę

Kiek lėšų ir per kelis kartus buvo pervesta į advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ depozitinę sąskaitą ir vėliau išgryninta? Kuris iš „TransferBee Ltd“ direktorių – T.Blėdis ar I.Vinogradovas – buvo sudaręs sutartį su jūsų vadovaujama kontora ir atsiėmė pinigus, kurie buvo deponuoti kontoros „Misiūnas ir partneriai“ depozitinėje sąskaitoje?

Ar šiuo metu kontora „Misiūnas ir partneriai“ turi sutartį su kuriuo nors iš buvusios bendrovės „TransferBee Ltd“ direktorių I.Vinogradovu arba T.Blėdžiu?

Tokius klausimus „Lietuvos rytas“ pateikė advokatui M.Misiūnui, tačiau atsakymas buvo itin lakoniškas.

„Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 str. 1 d. 4 p., kliento paslapties neatskleidimas yra vienas pagrindinių advokatų veiklos principų.

Šio įstatymo 46 str. 5 d. įtvirtinta, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos, pavedimo pobūdis ir pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys.

Be to, BK 247 str. už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo asmenims numato baudžiamąją atsakomybę.

Remdamasis išdėstytu neturiu galimybės atsakyti į Jūsų klausimus“, – teatrašė M.Misiūnas (kalba netaisyta. – Red.).

Tyrimas – be pabaigos

Kaip sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal nusikalstamų veikų dėl svetimo turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo požymius.

Jo metu jau pareikšti įtarimai dviem asmenims, tačiau tai nėra advokatai M.Misiūnas ar D.Skebas. „Lietuvos ryto“ duomenimis, įtariamieji – T.Blėdis ir I.Vinogradovas, pas kuriuos jau prieš keletą metų buvo atliktos kratos.

Tačiau byla teismo niekaip nepasiekia.

Anot V.Mažonės, ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, susijęs su informacijos iš užsienio valstybių gavimu.

Šiuo metu laukiama atsakymo iš Jungtinės Karalystės.

Pačiam K.Noreikai tai kelia nuostabą, mat net ir oficialiuose britų registruose jau skelbiama, kad bendrovė „Transferbee“ yra likviduota.

„Turiu įvairių įtarimų, kodėl tyrėjai kelis kartus atmetė tą bylą ir aiškino, neva ji yra civilinė, o ne baudžiamoji, kol teismas jų neprivertė.

Mes jau susigyvenome, nurašėme tas lėšas. Tik tiesos norisi. Kažkas praturtėjo vogdamas svetimus pinigus stambiu mastu, o teisėsauga nesugeba net pabaigti ikiteisminio tyrimo“, – piktinosi K.Noreika.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.