Pernai Lietuvos bankai uždirbo daugiau – pelnas augo iki 329 mln. eurų

Visi Lietuvos komerciniai bankais pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė Lietuvos bankas.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 29, 2022, 10:21 AM, atnaujinta Mar 29, 2022, 10:36 AM

Didžiausios įtakos pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

„Nors pastaraisiais metais bankų sektorius pasižymi gera sveikata ir aukštu atsparumu galimiems sukrėtimams, šiuo metu būtina budriai stebėti bankų paskolų portfelio kokybės, likvidumo padėtį ir operatyviai reaguoti į pokyčius.

Mes aktyviai vertiname, kaip bankai taiko tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai ir kaip įgyvendina pinigų plovimo prevenciją. Taip pat raginame bankus kartu su kitais finansų rinkos dalyviais užtikrinti prieigą prie finansinių paslaugų pabėgėliams oš Ukrainos“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak centrinio banko, komerciniai bankai šiemet gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme.

G. Šimkaus nuomone, Lietuvos bankų sektorius yra pasirengęs tinkamai atremti šiuos iššūkius.

Bankų turtas pernai siekė 42,8 mlrd. eurų – 5,1 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas, o tam pasitarnavo akcininkų sprendimai didžiąją 2020 metais uždirbto pelno dalį skirti būtent kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis nei reikalaujama.

Bendras paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų, arba 15 proc. – iki 22,5 mlrd. eurų, iš jų 53,7 proc. sudarė paskolos gyventojams – jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui – šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.

Paskolos bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio – jos per metus išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos prekybos bei nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Skolinimui augant, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos pernai vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnės nei prieš metus, būsto paskolų – mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. iki 2 proc.

Toliau gerėjo paskolų portfelio kokybė – neveiksnių (blogų) paskolų dalis verslo paskolų portfelyje sumažėjo 44 proc. iki 1,7 proc., gyventojų paskolų portfelyje – 40 proc. iki 1,0 proc.

Indėliai pernai toliau didėjo, nors ir mažesniu tempu negu 2020 metais – jų pernai padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc.) – iki 35,1 mlrd. eurų, iš jų beveik 90 proc. indėlių sudarė einamieji indėliai, o gyventojų indėliai išaugo 3,2 mlrd. eurų (18 proc.) – iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.

2022 metų pradžioje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 12 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 6 bankai.

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja septynias paraiškas gauti specializuoto banko licenciją. Nors bankų sektorius ir toliau buvo koncentruotas, tačiau veiklą pradėję nauji rinkos dalyviai vis didina turtą ir šiuo metu užima jau 3,2 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus – 0,9 proc. rinkos). Jie ypač aktyvūs mokėjimų ir vartojimo kreditų teikimo srityse.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.