Susiruošusiems pirkti būstą siūlo verčiau baigti darbus – vėliau gali nebebūti iš ko rinktis Pirkėjus ragina elgtis labai apgalvotai

Statybų sektoriuje naudojamos žaliavos skausmingai brangsta jau kuris laikas. Tam poveikį darė dėl koronaviruso pandemijos sutrūkinėjusios tiekimo grandinės. Dabar rinką purto Rusijos Ukrainoje pradėtas karas: kadangi nemažai statyboms reikiamų medžiagų gabenta iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, tai neišvengiamai suduos dar vieną smūgį šiam sektoriui. Kol kas absoliuti dauguma statytojų vykdo tuos įsipareigojimus, kurie buvo numatyti preliminarioje sutartyje ir kainų privačiame sektoriuje nekeičia. Tačiau rinkos dalyviai įspėja – čia visko gali būti.

Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Statulevičius.<br>L.Zentalio nuotr.
M.Statulevičius.<br>L.Zentalio nuotr.
R.Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
R.Dargis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Gedvilas.<br>Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
D.Gedvilas.<br>Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 29, 2022, 10:18 AM, atnaujinta Mar 29, 2022, 2:57 PM

„Šiuo metu akivaizdu, kad dirbama iš atsargų – vienam dviem mėnesiams gamybinės įmonės, didmenininkai, kurie prekiauja statybinėmis medžiagomis, dar turi žaliavų. Yra didelė tikimybė, kad dar kurį laiką galima bus dirbti turint šias atsargas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Suprantama, didmenininkai prekybininkai ieško naujų tiekėjų. Daug priklauso nuo to, kaip greitai jie sudėlios naują tiekimo grandinę ir nuo to, kokios kainomis gaminiai bus pardavinėjami Lietuvoje.

Tačiau, pasak D.Gedvilo, klausimų yra ne tik svarstant, kaip atsivežti medžiagų, bet ir kaip greitai jas sertifikuoti, jei tai būtų medžiagos, tarkime, iš Turkijos, Indijos. Statybose negalima naudoti medžiagų be atitikties dokumentų, be sertifikatų. O sertifikavimo procesas gali užtrukti ir iki pusmečio. Tokiu atveju, pašnekovo manymu, statybos gali imti vėluoti.

„Polistireno žaliavas gauname iš Europos, tačiau metalo visos pozicijos, mediena ir jos gaminiai, stiklas, elektros kabeliai, elektros įrenginiai, cheminės medžiagos, skalda buksuoja – jas veždavome iš Rytų, – vardijo D.Gedvilas. –

Galbūt metalų galima atsivežti iš Europos: Vokietijos, Lenkijos, Skandinavijos. Jie kokybiškesni, bet brangesni. Jei užsakovas bus lankstesnis, turės galimybę derėtis su rangovu ir sutiks mokėti kiek didesnę kainą, rangovai objektų nestabdys. Bet jei vystytojas bus nelankstus, užsispyręs norės konkrečios kainos, statybos gali ir sustoti.“

Didžiausia problema – viešieji pirkimai

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas rodo į karščiausią tašką – viešuosius pirkimus. Asociacija pradėjo narių apklausą, kad išsiaiškintų, su kokia situacija susiduria nariai, kalbant būtent apie viešųjų pirkimų sritį. Civilinis kodeksas numato, kad dėl pasikeitusių aplinkybių šalys gali persitarti dėl sutarties sąlygų.

„Klausiame rangovų, ką darote su viešųjų pirkimų sutartimis, kaip jūs jas įvykdysite? Jau turime nemažai atsakymų, kurie nurodo, kad ketinama kreiptis į teismą. Akivaizdu, kad jei valstybė nori, kad pradėti projektai nesustotų, turi suformuoti rezervą, kaip bus kompensuojami pabrangimai. Kitu atveju, viskas sustos ir turėsime situaciją, kuri buvo su Vilniaus stadionu – projektai pavirs pelenais“, – komentavo D.Gedvilas.

Statybos viešųjų pirkimų apimtys – 3 mlrd. eurų. Jei sustotų nors 30 proc. projektų, ir tai būtų didžiuliai skaičiai.

Viešųjų pirkimų politikos formuotoja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji, pasak pašnekovo, turėtų rūpintis, kad neištiktų kolapsas, o teismuose neatsidurtų tūkstančiai bylų.

„Įsivaizduokime, kad rangovai nesusitaria ir valstybės užsakovai nesutinka kompensuoti išaugusių išlaidų. Tokiu atveju, daugybė viešojo pirkimo sutarčių sustoja, o didelė dalis statybininkų lieka be darbo. Gali nutikti taip, kad tos žaliavos, kurios buvo skirtos viešiesiems projektams, bus panaudotos privačiuose projektuose. O statybininkai, jei neturės užsakymų, pradės galvoti, kaip mažinti kainas, todėl galime matyti ne infliaciją, o defliaciją“, – svarstė pašnekovas.

Vienas kelių stabdyti infliaciją – didinti bankų palūkanas, nacionaliniai bankai gali prašyti komercinių bankų atidėti didesnius rezervus, o dėl neapibrėžtumo – mažinti būsto finansavimo resursus. Tokiu atveju, rinkoje mažės išduodamų kreditų būstams pirkti, o tai – dar viena priežastis, dėl ko kainos imtų kristi. „Bet scenarijų gali būti labai įvairių“, – sakė D.Gedvilas.

Kainų privačiame sektoriuje nekeičia

Kad prognozuoti, ko laukti rinkoje, šiuo metu itin nedėkinga, kalbėdamas su portalu lrytas.lt sakė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius: „Tai tarsi būrimas iš krištolinio rutulio.“

Anot jo, dėl medžiagų stygiaus dalis projektų, kurie buvo suplanuoti pradėti šiemet, nebus pradėti arba pradėti gerokai vėliau ir su stipriai pakitusia kainodara.

„Pernai taip pat buvo spėliojimo, kaip brangs statybinės medžiagos – tąkart verslas prisiėmė šį smūgį ir kartu su rangovais amortizavo kainų augimą. Dabar statybinės medžiagos pabrango 80 proc. Be to, sutrikęs ir šių medžiagų tiekimas“, – pastebėjo M.Statulevičius.

Anot jo, absoliuti dauguma statytojų kol kas vykdo tuos įsipareigojimus, kurie buvo numatyti preliminarioje sutartyje – kainų privačiame sektoriuje nekeičia. „Kompanijai tikriausiai būtų nemenkas reputacinis iššūkis žmogui siūlyti susimokėti daugiau. Todėl kainų augimas valdomas rangovo ir užsakovo grandyje. Kalbant apie komercinį turtą, ten įtraukiamas ir pagrindinis užsakovas. Privačiame sektoriuje to nėra, vis dėlto nesakau, kad to negali būti ateityje“, – pabrėžė M.Statulevičius.

Kaip elgtis būsto pirkėjams, anot jo, patarti nėra lengva. Vis dėlto tiems, kurie jau rezervavę būstus, iš dalies išmintinga šį sandorį užbaigti: nežinia, kaip ir kada karas baigsis, bet jei jis užsitęs, o būsto reikia greitai, gali nutikti taip, kad vėliau nebebus iš ko rinktis. Be to, dabar atšaukus rezervaciją ieškoti naujų alternatyvų bus gerokai brangiau. „Dar klausimas, ar tos alternatyvos bus pastatytos“, – sakė pašnekovas.

Gali nutikti taip, kad vystytojai darbų eigoje susidūrę su labai dideliu momentiniu kaštų šuoliu nutars, kad tuo metu ekonomiškai netikslinga tokio projekto vystyti.

Anot M.Statulevičiaus, yra baimių, kad mažesni vystytojai tokio sustojimo gali ir neatlaikyti, nes nebeturės resursų išlaikyti komandą. „Todėl dalis projektų gali būti niekada neįgyvendinti. Dėl to žmonėms reikėtų labai įsivertinti, su kuo sudaromos sutartys ir nuolat bendrauti su būsto vystytoju, sekti informaciją, kokios jo galimybės vystyti projektą“, – ragino M.Statulevičius.

Statys, tik kaina neaiški

Tiekimui iš Rusijai, Baltarusijai uždėtos sankcijos lems, kad keisis logistikos, aprūpinimo žaliavomis grandinės. O statybų sektoriui didelė dalis metalų ėjo būtent iš kaimynių valstybių, nemenka dalis tiekta ir iš Ukrainos.

„Įsivaizduoju, kad jas pakeisti gali Kinija ir Indija. Reikės laiko, kol susiorientuosime į kitą tiekėją. Aišku, kils kainų, aprūpinimo laike klausimai. Tai nebus labai greitai išsprendžiama – gamyklos turi kontraktus, užtruks, kol metalai atplauks“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R.Dargis.

Tačiau jis ramino: tokios situacijos, kai nebus įmanoma vykdyti statybų, nebus: „Tą tikrai galėsime daryti, tik kiek už tai mokėsime, dar per anksti ką nors pasakyti.“

Atsargesni nei įprastai

Šių metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje galėjome stebėti įvairias pirkėjų reakcijas į sparčiai besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, kurių metu dalis pirkėjų atidėjo arba atšaukė sprendimą dėl būsto įsigijimo.

„Dar sudėtinga įvertinti, kaip keičiasi būsto pirkėjų nuotaikos dėl įvykių Ukrainoje. Aiškesnį rinkos vaizdą turėsime matydami kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenis. Todėl šiuo metu būsto kainų raidos prognozės sunkiai įmanomos, kadangi joms dar nėra tvirtesnio pagrindo tiek dėl dar nepakankamos statistikos, tiek ir dėl pačios geopolitinės situacijos neprognozuojamumo“, – sakė Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebėjo, kad nekilnojamojo turto pirkėjai yra mažiau aktyvūs ir sprendimą įsigyti būstą gerai apgalvoja. „Pardavimų rinkoje žmonės tikrai daug atsargesni bei atsargiau nei įprastai priima sprendimus. Jei jau seniau buvo sutarę dėl buto įsigijimo, bent jau kuriam laikui atideda ar sustabdo savo sprendimą. Nestabilumas ir esama situacija verčia susimąstyti“, – kalbėjo M.Čiulada.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.