Portalo lrytas.lt skaitytojai pasidalijo gautomis žinutėmis. Visų tekstas panašus. Pavzdžiui, viena žinutė atrodo taip: „Sveiki, buvote atrinktas darbui ne visą darbo vieną. Dienos atlyginimas 50-200 eurų, jei norite gauti šį darbą, prašome pridėti WhatsApp.“
Žinutės pabaigoje nurodomas ir kontaktas, kuriuo raginama susisiekti.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis portalui lrytas.lt patvirtino, kad pareigūnai sulaukia nemažai gyventojų pranešimų apie tokias žinutes. Kol kas duomenų apie nukentėjusius asmenis nėra.
Tačiau policija ragina tokias gautas žinutes ištrinti ir įspėti artimuosius, pažįstamus ukrainiečius, kurie palikę savo šalį ieško bet kokio darbo ir gali pakliūti sukčiams į rankas.
Policijos virtualaus patrulio feisbuko paskyroje informuojama, kad dažniausiai žinutės siunčiamos iš adreso, kurio pabaiga @mail.ru. Tačiau iš skaitytojų siųstų nutraukų matoma, kad jų yra ir įvairesnių.
Gyventojai raginami tokius siuntėjus blokuoti, o jei sukčiais patikėta ir nuo jų nukentėta, reikėtų kuo greičiau užblokuoti kortelę ir apie tai pranešti policijai.
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad darbdaviai niekada nesiunčia tokių žinučių.
Įmonės naudoja profesionalesnę komunikaciją ir kandidatams skambina telefonu arba susisiekia su jais el. paštu, „LinkedIn“ paskyroje. Dažniausiai tada tariamasi dėl darbo pokalbio laiko ir vietos.
„Jeigu iki tol su kandidatu niekaip nebuvo susisiekta, o pirmasis susisiekimas yra tik žinutė – tai jau turėtų kelti įtarimų. Net ir sulaukus žinutės „Messenger“ programėlėje reikėtų savęs paklausti: ar čia tikrai viskas gerai?“ – kaip gyventojams neapsigauti, aiškino R.Karavaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad įmonės negali prašyti jokių duomenų, apart CV. Taip pat dažniausiai darbdaviai nereikalauja, kad kandidatai patys susisiektų su įmone. Jei darbo ieškantis asmuo bendrovei tinka, jos atstovai patys jam paskambins ar parašys.
Visgi, R.Karavaitienės teigimu, yra įmonių, naudojančių „WhatsApp“ programėlę. Tačiau tai dažniau mažesnės bendrovės, kurių vadovai yra „įpratę taip bendrauti ir asmeninio komunikavimo įpročius perkelia į verslą“.
