Neišgelbės nei detales pagaminęs dėdė Vasia, nei šimtai nusavintų lėktuvų – Rusija aviacijoje kaip globalus žaidėjas išnyks

Kaip globalus žaidėjas aviacijos srityje Rusija, kaip savarankiškas subjektas, turėtų išnykti. Tam pakaktų pusės metų. Nepagelbės nė apie 700 į šalies registrą perrašytų užsienio kompanijoms priklausančių orlaivių. Eiliniams rusams kelionės jau dabar tapo apsunkintos, bet jos nėra sugriuvusios: sunkiau, brangiau, nepatogiau, tačiau iš esmės tai funkcionuoja.

Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>xusenru/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>xusenru/pixabay.com nuotr.
 J.Gintilas.<br> LAVIA nuotr.
 J.Gintilas.<br> LAVIA nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>99mimimi/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>99mimimi/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>xusenru/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>xusenru/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>samsonov/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>samsonov/pixabay.com nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 30, 2022, 6:43 PM, atnaujinta Mar 31, 2022, 11:51 AM

Taip apie Vakarų valstybių Rusijos aviacijai įvestų sankcijų poveikį portalui lrytas.lt kalbėjo Joris Gintilas, Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas.

Nuo vasario 26 d. ES uždraudė naujų orlaivių tiekimą, techninę priežiūrą ir draudimą Rusijos aviacijai, o nuo vasario 28 d. – ir skrydžius virš visos Bendrijos teritorijos.

Sankcijos nukreiptos į du sektorius. Pirmasis tikslas: kiek įmanoma labiau apriboti rusų susisiekimą. Antrasis nukreiptas prieš pačią Rusijos aviacijos pramonę: paveikti Rusijos galimybes gaminti naujus orlaivius arba tęsti jau dabar projektinėse stadijose esančių orlaivių išleidimą į gamybą ir pan.

Jei kalbėtume apie oro susisiekimą, Vakarų pasaulio šalys Rusijai jį gana stipriai apribojo per vakarines šalies sienas. Tačiau pasaulis apvalus, sako J.Gintilas – skrydžiai į rytinę pusę vyksta. „Skrydžiai į Vakarų valstybes – ar bent kai kurias jų – įmanomi, tačiau labai apsunkinti: paliktas susisiekimas per Indiją, JAE, Turkiją, kitas, kurios sankcijų akivaizdžiai netaiko. Tiesa, kai kurios valstybės nebeišduoda rusams vizų, kitos atšaukinėja dar galiojančias.

Vis dėlto, nors susisiekimas rusams apsunkintas, jis nėra sugriuvęs: sunkiau, brangiau, nepatogiau, tačiau iš esmės funkcionuoti gali“, – komentavo J.Gintilas.

Industrijai – branduolinis smūgis

O štai Rusijos aviacijos industrijai, jo asmeniniu vertinimu, suduotas branduolinis smūgis. Pašnekovas sako sunkiai įsivaizduojantis, kokias dar labiau ribojančias sankcijas gali priimti Vakarai. Anot LAVIA valdybos pirmininko, priimtų sankcijų paketą iš esmės galima būtų prilyginti tam, kas buvo padaryta Irano atveju, kai penkerius metus buvo taikomos analogiškos sankcijos. Per tą laiką Irano aviacijos pramonė išgyveno, vykdė skrydžius – visiško griuvimo nebuvo. Tiesa, iš jų turėtų 250 orlaivių apie 100 buvo panaudota atsarginėms detalėms.

Pati Rusija šiandien orlaivių gamyboje kaip valstybė egzistuoja – ji turi du gana modernaus tipo keleivinius orlaivius: „Superjet“ ir „Irkut MC-21“. J.Gintilas sako, kad Rusija ilgą laiką planavo su jais išeiti į plačiąją rinką ir šiuos orlaivius pardavinėti konkuruojant su „Boeing“, „Airbus“. Dabar, pritaikius sankcijas, svarstoma, kad vakariečių gamintus orlaivius iš bėdos gali pakeisti minėti rusiški lėktuvai, tačiau problemų kyla, kai kalba pasisuka apie dalių gamybą, ypač tai aktualu avionikoje, kur ir 90 proc. komponentų gali būti pagaminta užsienyje.

„Youtube.com“ kanale „Populiarnaja politika“kalbėjęs Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotojas, ekonomistas Sergejus Aleksašenka, taip pat į tai atkreipia dėmesį: „Velnias slypi detalėse: į vietinius lėktuvus „Superjet“ montuojami arba prancūziški varikliai, kuriems dabar jau taikomos sankcijos, arba rusiški, tačiau pastaruosiuose taip pat yra detalių, kurios gabenamos iš užsienio“.

Atsiras pilkųjų platintojų?

„Pagal projektinius pajėgumus tiek vienų, tiek kitų savų lėktuvų rusai galėtų pagaminti po 20 per metus. Tačiau iš ko? Kai kurių komponentų jie gal ir yra įsigiję iš anksčiau, kai kuriais atvejais, manau, jie bandys apeiti sankcijas ir naudosis pilkaisiais platintojais, kurie nepabijos tarptautinių sankcijų“, – spėjo J.Gintilas.

Tačiau čia pat jis akino: reikia turėti omenyje, kad kritinės orlaivio dalys pardavinėjamos aiškiai identifikuojant, kokiam konkrečiam orlaiviui jos skirtos. „Dėl saugumo svarbos aviacija savo procesų atsekamumu – po didinamuoju stiklu. Todėl sunkiai įsivaizduoju, kaip kas nors iš kompanijų norėtų užsiimti tokiu tarpininkavimu, kai detalė įsigyjama ją vėliau bandant neaiškiais kanalais išvežti į Rusiją. Be to, dabar, atsiradus sankcijoms, bet kokia aviacijos įmonė, kuri parduotų tokią detalę Rusijos kompanijoms, pati pakliūtų po antrinėmis sankcijomis“, – komentavo pašnekovas.

Aviacijoje gali būti naudojamos tik tos detalės, kurios autorizuotos ir sertifikuotos paties gamintojo arba atitinkamų priežiūros institucijų. LAVIA valdybos pirmininkas ironizuoja: galima įsivaizduoti, kad rusai kur nors Urale sugalvos pagaminti detalę, o, atitinkamai pakoregavę dokumentus, leisti ją naudoti lėktuvuose. Taip elgtis jie turi teisę, tačiau tik su tais lėktuvais, kurie skraidys Rusijos teritorijoje. „Tačiau, manau, kad Rusijos aviacijos valdžia puikiai supranta, kad tai – ne išeitis. Iš tokios gamybos būtų daugiau žalos nei naudos“, – kalbėjo J.Gintilas.

Kinai gamina antrinius komponentus

Ar šioje situacijoje rusams ranką ištiestų kinai? Pašnekovas sako, kad kinai patys gamina tik antrinius komponentus orlaiviams. Vis dėlto ši šalis nėra tas žaidėjas, kuri galėtų padengti poreikį. Jau nekalbant apie tai, kad tai būtų nenaudinga Kinijos bendrovėms, nes, kaip sako J.Gintilas, jos susipyktų su kitomis pasaulio kompanijomis, kurios paprasčiausiai uždraustų tiekti detales pačiai Kinijai.

„Rusija turi užkonservavusi nemažai lėktuvų, kuriuos galvoja vėl pradėti naudoti – šiame parke yra ir sovietmečiu gamintų. Rusijos portaluose teko skaityti, kad jie planuoja ardyti savo mažiau naudotus, senesnius orlaivius, kurių detalėmis būtų remontuojami skraidantys orlaiviai. Tą darė ir Iranas, tačiau saugumo situacija pas juos buvo klaiki. Be to, reikia turėti, kad penkerius sankcijų metus išgyvenęs Iranas – gana kompaktiška šalis, o Rusijos teritorija – milžiniška“, – komentavo J.Gintilas.

Dar vieną skirtumą tarp Rusijos ir Irano atvejo paminėjo ekonomistas S.Aleksašenka. Anot jo, Iranas detalėms ardydavo paprastesnės komplektacijos orlaivius, todėl juos išrinkti ir surinkti buvo ne taip sudėtinga. „Tačiau niekam nerekomenduočiau jais dabar skraidyti“, – pridūrė ekonomistas.

Leido persirašyti lėktuvus

Kovo viduryje Rusija priėmė naują įstatymą, kuris užsienio orlaivių lizingo bendrovėms apsunkins kelią susigrąžinant savo lėktuvus. Naujasis įstatymas leidžia Rusijoje registruoti užsienio lėktuvus, „kad būtų užtikrintas nenutrūkstama veikla civilinės aviacijos srityje“.

Rusijos oro linijų bendrovės yra išsinuomavę 515 užsienio kompanijoms priklausančių lėktuvų, kurių vertė siekia apie 10 mlrd. JAV dolerių. Kovo 28 d. turėjo būti nutrauktos orlaivių nuomos Rusijai sutartys, rašo bbc.com.

Rusija įstatymą priėmė po to, kai Bermudų salos ir Airija, kuriose įregistruoti beveik visi Rusijoje išnuomoti lėktuvai, pranešė sustabdančios šių orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimus. V.Putino pasirašytas įstatymas leidžia šiuos ribojimus apeiti, nes lėktuvų registracijos dokumentai ir saugos sertifikatai būtų išduodami Rusijos teritorijoje, o užsienio kompanijoms priklausantys orlaiviai bus naudojami skraidyti vidaus maršrutais Rusijos viduje.

Rusijos oro transporto bendrovės jau kovo 4 d. pradėjo gauti pranešimus, kuriuose Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) rekomendavo skubiai kreiptis dėl užsienio kompanijoms priklausančių orlaivių perregistravimo. Po savaitės „Rosaviacija“ vadovas Valerijus Kudinovas žurnalistams sakė, kad nuo karo pradžios vasario 24-ąją į valstybinį registrą buvo perkelti apie 180 orlaivių. Po kelių dienų V.Kudinovą atleido iš darbo dėl informacijos atskleidimo. Nuo to laiko informacija apie orlaivių perregistravimą nebeteikiama.

Didžiausia vagystė aviacijos istorijoje

O kovo 28-ąją, baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalėjo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, naujienų agentūra BNS, remdamasi „Reuters“, pranešė, kad tarptautinės lizingo aviakompanijos menkai tiki, kad Rusija tai padarys.

Dauguma šių lėktuvų vis dar skraido Rusijos vidaus maršrutais, nepaisant to, kad Bermuduose ir Airijoje, kur dauguma jų registruoti, sustabdytas šių lėktuvų tinkamumo skrydžiams sertifikatų galiojimas, o tai paprastai reiškia, kad jie negali pakilti nuo žemės.

Rusijos vyriausybė taip pat pranešė, kad 78 lėktuvai, kuriuos naudoja šalies aviakompanijos, į Rusiją nebegrįš, nes areštuoti užsienyje. Kita vertus, kai kurios Rusijos privačios oro vežėjos pareiškė apie ketinimus grąžinti išsinuomotus orlaivius, bet nežinia, ar vyriausybė tai leis padaryti.

Detales gamins dėdė Vasia

S.Aleksašenka tokius Rusijos žaidimus pavadino tiesiai – vagyste.

„Kai vagi iš žmogaus ar kompanijos, išsyk atrodo, kad tau palengvėjo – išsprendei savo problemą. Tačiau nuo atsakomybės nepavyks pasisplėti – už viską teks mokėti, – teigė ekonomistas. – Jei „Airbus“ ir „Boeingas“ mums nesiunčia atsarginių dalių lėktuvams remontuoti, paprašysime dėdės Vasios jas pagaminti. Jei bus prastai, du lėktuvus išardysime ir kaip nors vieną surinksime.

Tačiau be to, kad tai – vagystė, tai ir didelė skrydžių saugumo problema. Kai iš dviejų lėktuvų rinks vieną, kažkur kažko neprisuks, neatnaujins sistemų, nepakeis navigacinių kortelių – trumpai sakant, V.Putinas spjauna į rusų gyvenimą ir sprendžia šią minutę atsiradusią problemą“.

Pagal tarptautinę praktiką lėktuvo registro be savininko sutikimo keisti negali. Juos nusavinę rusai galės išlaikyti panašaus dydžio parką, kokį turėjo iki šiol, tačiau J.Gintilas atkreipia dėmesį: orlaiviams privalomas aptarnavimas, kai kuriais atvejais jis vykdomas kiekvieną dieną, kitais – kas pusę metų, kai atliekamas remontas, keičiamos detalės.

„Tie perrašyti 700 orlaivių paskraidys mėnesį, o kas toliau? Dabar Rusijoje problema – ne orlaivių, o detalių trūkumas. Gali būti, kad dalis perregistruotų lėktuvų bus panaudoti detalėms. Tačiau yra dar vienas labai svarbus – lėktuvų draudimo – aspektas. Vieno orlaivio padaryta žala gali prilygti ir 0,5 mlrd. eurų, todėl ne kiekvienas gali to imtis“, – komentavo pašnekovas.

Skrydžius savo teritorijoje Rusija gali reguliuoti kaip nori, tačiau kirtus valstybės sieną išsyk ima galioti Tarptautinės civilinės aviacijos reikalavimai, o ten aiškiai pasakyta, kad orlaivio komponentai turi būti patvirtinti gamintojo. „Neutralios valstybės į savo oro erdvę neturėtų įsileisti tokių orlaivių, nes neaišku, kokia jų techninė priežiūra. Jei kas, kalbant paprastai, lėktuvas juk gali nukristi ant jų galvų, – aiškino LAVIA valdybos pirmininkas. -

Aviacijoje dirba adekvatūs žmonės, todėl sunkiai tikėtina, kad rusai į kitą šalį ryžtųsi išskristi be reikiamų dokumentų. Veikiausiai jie oro susisiekimą bandys palaikyti per trečiąsias valstybes arba mėgins naudoti senus orlaivius – juk tarptautinėje erdvėje leidžiama skraidyti su Rusijoje pagamintais orlaiviais, tik jų mažai. O už valstybės sienų išskridus į registrą perrašytam orlaiviui ateitų orderis dėl jo nutupdymo“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.