„Koks tas procentas kainų augimo yra toleruojamas ir protingas, turi apsispręsti Vyriausybė. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl procento, kiek gali augti kainos, visa kita virš tos ribos, mano supratimu, turėtų kompensuoti valstybė“, – ketvirtadienį sakė Mykolas Majauskas.
Jis pakartojo, kad šildymo kompensacijos turi būti prieinamos ne tik nepasiturintiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
M. Majauskas sako pritariantis krypčiai neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), bet pabrėžė, kad dėl tokio sprendimo valstybės biudžetas negautų 550 mln. eurų pajamų, o gyventojai, gaunantys vidutines pajamas, „į kišenę“ papildomai gautų 70 eurų.
Lietuvos bankas taip pat siūlo didinti NPD, ilgainiui jį prilyginant MMA, tokiu būdu NPD didėtų nuo 460 eurų iki 730 eurų.
I. Šimonytė: tai biudžetui kainos nemažai
Siekiant maksimaliai sumažinti energetikos išteklių kainų augimą gyventojams, elektros bei dujų tiekimo įmonėms reikės nemenkos valstybės dotacijos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Bus reikalinga nemenka dotacija įmonėms tam, kad kainų augimas galėtų būti maksimaliai mažas, o tas sukauptas padidinimas, kuris dabar yra pakabintas ant balanso, jį reikės išspręsti viešųjų finansų skyrimo būdu“, – sakė premjerė.
Premjerė, tikėtina, turėjo galvoje tai, kad vartotojams nuo sausio iki liepos už dujas ir elektrą mokant gerokai mažiau nei jos kainuoja rinkoje, elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ turi skolintis, kad subalansuotų pinigų srautus, o jei toks spendimas būtų priimtas ir antrajam pusmečiui, įmonė būtų nepajėgi jų subalansuoti.
Be to, I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė planuoja papildomai indeksuoti tam tikrus socialinius dydžius, nuo kurių priklauso įvairios išmokos, pašalpos, kompensacijos.
„Visų pirma visų įvairių socialinių išmokų ir socialinių dydžių, nuo kurių priklauso kitos išmokos“, – teigė premjerė.
Socialinės išmokos priklauso nuo valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (dabar – 129 eurai), minimalių vartojimo poreikių dydžio (267 eurai), taip pat bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (42 eurai).
Pasak I. Šimonytės, antiinfliacinės priemonės valstybės biudžetui kainuos nemažai, bet ji nepasakė, kiek tam šių metų patikslintame biudžete siūloma numatyti papildomų lėšų.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius yra sakęs, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 procentų.
BNS žiniomis, svarstoma galimybė kompensuoti „Igničiui“ ir visiems nepriklausomiems tiekėjams, kad elektros ir dujų kainos vartotojams nuo liepos nedidėtų daugiau kaip 45-50 proc.
A. Armonaitė: parama – konkrečioms žmonių grupėms
Valdantiesiems priklausančios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad priemonės, kurios turėtų amortizuoti itin išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas, turi būti skirtos konkrečioms žmonių grupėms. Tuo metu verslui numatytos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
„Priemonės turi būti taiklios, skirtos konkrečioms asmenų grupėms“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.
A. Armonaitės teigimu neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas svarstytinas, nes nutaikytas į socialiai pažeidžiamiausius žmones. Pasak jos, kai kuriems žmonėms valstybės pagalbos nereikia.
„Lietuvos ekonomika ilgai puikiai laikėsi, netgi rekordiniai pasiekimai ir augimas, ir eksportas. Dėl to nematyčiau tokių horizontalių priemonių, kad šiandien jų reikia“, – pridūrė ji.
A. Armonaitės teigimu, nenorint, kad „ekonomika pradėtų buksuoti“, verslui numatytos paramos priemonės apyvartinėms lėšoms.
„Šioms įmonėms iš kitų valstybių gali reikėti atsigabenti žaliavas, reikalingas gamybai. Dėl to valstybė numačiusi instrumentus, kaip įmonėms padėti gauti apyvartinių valstybės garantuojamų paskolų“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad yra svarbus „verslo įgalinimas išlaikyti tą gamybos ir eksporto lygį, kokį Lietuva turėjo“.
A. Armonaitė, be to, tikisi, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atsiradę kai kurių žaliavų ar produktų importo trikdžiai turėtų išsispręsti per kelis mėnesius.
„Šalis, kuri ginasi visomis išgalėmis, ji vis dėlto sugeba dar dalį žaliavų, medžiagų eksportuoti. Ukraina yra ta šalis ir mes girdime, kad ukrainiečiai stengsis tiek ir druską eksportuoti, tiek ir kažkiek medienos. Bet žinome, kad ten yra draudimo problemos, krovinių vežimo didelės logistinės problemos, dėl to Rusijai vis dar kariaujant, turime ieškoti pakeičiamumo, kuris yra toliau nuo Lietuvos – Azijoje, Pietų Amerikoje, kitose šalyse“, – sakė ministrė.
„Bet tai nėra ta situacija, kurios neįmanoma išspręsti. Keli mėnesiai, ir įmonės tikrai persitvarkys“, – kalbėjo ji.
