Nuo skurdžiaus našlaičio iki oligarcho: R. Abramovičiaus kelias į aukštumas – išskirtinai rusiškas

Oligarcho Romano Abramovičiaus kelias nuo našlaičio skurdžioje vaikystėje iki milijardieriaus, futbolo klubo „Chelsea“ savininko, prasidėjo chaotiškai besikeičiančioje Rusijoje, praėjus metams po geležinės uždangos griūties.

R.Abramovičius.<br>AP/Scanpix nuotr.
R.Abramovičius.<br>AP/Scanpix nuotr.
R.Abramovičius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R.Abramovičius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R.Abramovičius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R.Abramovičius.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 3, 2022, 9:20 PM

Jo tapimas oligarchu yra itin gerai dokumentuotas, kruopščiai aprašytas 2012 m. Anglijos aukščiausiojo teismo teisėjos priimtame sprendime. Teisme R.Abramovičius laimėjo bylą prieš verslo partnerį Borisą Berezovskį.

Byloje abu vyrai savo karjerą ir kelią į milijardierius apibūdino kaip „išskirtinai rusišką istoriją“.

Gimęs 1966 m., R.Abramovičius neteko abiejų tėvų, kai jam buvo treji. Berniuką augino giminaičiai Komijos respublikoje, šaltoje Rusijos šiaurėje. Po neilgo laiko armijoje, jis mokėsi inžinieriaus specialybės ir iš pradžių dirbo mechaniku, rašo „theguardian.com“.

Perestroikos laikotarpiu, kai liberalizavus ekonomiką buvo sudarytos sąlygos smulkiajam verslui, R.Abramovičius vadovavo vaikų žaislų gamintojui, o plastmasinius ančiukus pardavinėjo savo bute Maskvoje.

Žlugus komunizmui, jis ėmė uždarbiauti naftos ir kitų pramonės produktų prekybos bei transportavimo srityje. Teismo nuosprendyje rašoma, kad per pirmąjį susitikimą su B.Berezovskiu, 1994 m. gruodį per kruizą Karibuose, R.Abramovičius buvo „vidutiniškai sėkmingas verslininkas“.

„Sibneft“ sukūrimas

B.Berezovskis, kuris tuo metu jau buvo praturtėjęs iš automobilių sektoriaus ir turėjo užmezgęs politinių ryšių, buvo idealus R.Abramovičiaus verslo partneris. Apsėstas priešinimosi bet kokiai Rusijos grįžimo į komunizmą perspektyvai, B.Berezovskis R.Abramovičiaus idėją pasiūlė tuometiniam prezidentui Borisui Jelcinui: sujungti žaliavinės naftos išgavėją ir naftos perdirbimo gamyklą, o išplėsto verslo kontrolę perduoti R.Abramovičiui ir B.Berezovskiui. Mainais už tai B.Berezovskis iš naujosios naftos bendrovės gautomis pajamomis finansuotų televizijos stotį ORT, kuri transliuotų J.Jelcinui palankią propagandą.

1995 m. rugpjūtį, kai R.Abramovičiui tebuvo 29-eri, B.Jelcinas pasirašė dekretą dėl „Sibneft“ įsteigimo. Tuomet, kaip rašoma teismo sprendime, naujasis milžiniškas naftos koncernas per kelis aukcionus buvo parduotas R.Abramovičiui. Aukcionų kaina kai kuriais atvejais, kaip teigiama, buvo suklastota. R.Abramovičius nusipirko 90 proc. „Sibneft“ už maždaug 240 mln. dolerių, įliedamas tik 18,8 mln. JAV dolerių savo kapitalo, nors teismas mini, kad suma galėjo būti ir didesnė.

Sprendime nurodoma, kad R.Abramovičius mokėjo B.Berezovskiui už politinę įtaką. R.Abramovičiaus advokatas Jonathanas Sumptionas, „sutiko, kad R.Abramovičius žinojo apie korupciją, tačiau teigė, kad tais laikais Rusijoje verslas buvo vykdomas būtent taip“.

Geri santykiai su V.Putinu

Teismo sprendime taip pat pažymima, kad R.Abramovičius palaikė gerus santykius su B.Jelcino įpėdiniu Vladimiru Putinu ir, priešingai nei B.Berezovskis bei kiti oligarchai, kurie susipyko su naujuoju prezidentu, R.Abramovičius toliau klestėjo.

Dar daugiau turtų jis susikrovė įsigydamas Rusijos aliuminio pramonės įmones, 2003 m. už 1,9 mlrd. JAV dolerių pardavė 25 proc. aliuminio bendrovės „RusAl“ akcijų kitam oligarchui, Olegui Deripaskai. Už dar 25 proc. akcijų R.Abramovičius gavo 540 mln. dolerių.

Iš tokios aplinkos, kuri teismo byloje vadinama „laukiniais Rytais“, R.Abramovičius išsiveržė į pasaulį, kur pelnė šlovę ir tapo garsus, kai 2003 m. nusipirko futbolo klubą „Chelsea“.

R.Abramovičius ir jo vadovų komanda, iš kurių kai kurie visą laiką išliko patikimais bendražygiais, patobulino „Sibneft“ ir modernizavo jos veiklą. 2005 m. milžinė „Gazprom“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybė, nupirko 72 proc. „Sibneft“ akcijų paketą, sumokėdama 7,4 mlrd. svarų sterlingų.

Sankcijos už „Evraz

Milijardai, kuriuos R.Abramovičius uždirbo iš rusiškų įmonių privatizavimo, leido jam prabangiai gyventi: įsigyti didžiulius namus, privačius lėktuvus, jachtas ir greitus automobilius, sukaupti 1,5 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos jis investavo į „Chelsea“, ir kitokių investicijų portfelį.

Jam priklauso ir „Evraz“, Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamas pramonės konglomeratas, turintis plieno gamyklas Rusijoje, JAV ir Kanadoje, akcijos. „Evraz“ pajamos 2021 m. siekė 14 mlrd. dolerių. Jungtinės Karalystės vyriausybė būtent „Evraz“ nurodė kaip priežastį, dėl kurios R.Abramovičiui buvo taikomos sankcijos, pridėta ir tai, kad oligarchas „dešimtmečiais palaikė glaudžius santykius“ su V.Putinu.

Bendrovė „Evraz“ buvo apkaltinta paslaugų, prekių teikimu Rusijos valstybei, „įskaitant galimą plieno tiekimą Rusijos kariuomenei, kuris galėjo būti naudojamas gaminant tankus“. Bendrovė tą neigė tvirtindama, kad plieną tiekia tik infrastruktūros ir statybos sektoriams. 2021 m. „Evraz“ vertė siekė 12 mlrd. svarų sterlingų. Tačiau R.Abramovičiui pritaikius sankcijas ji smuko 86 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.