Raimondas Kuodis: ateitis gali būti sunkesnė nei dabartis

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija buvo 15,6 procento. Ekonomistai nesutaria, ar tai – jau pikas, ar jo dar teks palaukti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas. Lietuvą gali ištikti ekonomikos sąstingis, kuris būtų nemažas smūgis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Didelė rizika, kad krentant ekonomikos augimui, augs kainos ir pasireikš stagfliacija.

Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Kuodis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Kuodis.<br>T.Bauro nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Infliaciją kovo mėnesį iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – brangę degalai ir maistas.<br>M.Patašiaus nuotr.
K.Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 3, 2022, 10:19 AM

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs kainas stebinčio portalo „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas pastebėjo, kad, pasigirdus naujienoms, jog Rusijos ir Ukrainos konflikte girdėti švelnėjančių intonacijų, iš karto keičiasi visa aplinka: į tai reaguoja ir dujos, ir valiutų kursai, ir naftos kainos. „Priklausomai nuo to, kaip įvykiai vystysis, taip ir dėliosis visas paveikslas“, – sakė A.Vizickas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius, prieš porą savaičių sakė, kad, valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų 50 proc., o dujų maistui gaminti – 100 proc., namams šildyti – iki 200 proc. Seimo Biudežto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad energijos kainas reikia įšaldyti tam tikrame lygyje.

Į tokį siūlymą ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis sureagavo sakydamas: „Politikai turi mažai atsakomybės, todėl užsiima socialiniu popsu. Nepasako, kada ir kaip už tai reikės sumokėti. Labai lengva gyvenime problemas nuspirti į ateitį. Bet nereikia užmiršti vieno dalyko – ateitis gali būti sunkesnė nei dabartis. Dabartis santykinai nėra sunki – 10 metų iš eilės buvo gana rimtas pajamų augimas su gana maža infliacija, perkamoji galia padidėjusi.

Dabar reikėtų nuryti tą karčią piliulę ir vietoje socialinio popso ištaškyti pinigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatom, juos skirti pamatiniams problemų sprendimams. Pavyzdžiui, galų gale Vilnių išlaisvinti iš dujų“.

Vis dėlto, A.Vizickas atkreipė dėmesį, kad kuo didesnis PVM, tuo daugiau lėšų surenkama į biudžetą. Tad brangimas ne visiems yra problema. Valstybei tai – pajamų didėjimas. „Tačiau kas su tuo daroma, nieko negirdime“, – kritikavo A.Vizickas.

Tačiau R.Kuodis kitaip mato PVM didėjimą. „Tarkime, prieš pabrangimą išleidote 100 eurų, dabar – 200 eurų. Mokesčių nuo 200 eurų bus surenkama daugiau, tačiau jums iš tūkstančio eurų algos liko 800 eurų kitoms prekėms vietoje buvusių 900 eurų. Tad iš jų valdžia surinks mažiau. Kalbos apie dideles valdžios infliacines pajamas – mitas“, – argumentavo R.Kuodis.

Abejotinas eksperimentas

Kritikavo jis ir žūtbūtinį siekį liberalizuoti elektros rinką. „Didysis liberalizavimo paradoksas, kurio visuomenė nežino, susiveda į tai, kad liberalizavus kainą apsprendžia ribinis gamintojas su didžiausiais kaštais. Bet visi tie, kurie gamina efektyviau su mažesniais kaštais, dėl to gauna viršpelnius. „Ignitis“ irgi turi skirtingus generavimo šaltinius. Jis galėtų dirbti be nuostolių ir be pelno, tačiau galėtų sušvelninti kainų svyravimus ir visiems nuo to būtų geriau“, – teigė profesorius.

Ir nors aiškinama, kad liberalizuoti rinką privalu, nes taip nurodo Europos direktyva, R.Kuodis replikavo: „Yra epmirika ir logika, kuri parodo, kas darosi po liberalizavimo. Prikaupta tonos faktų rodančių, kad tai – labai abejotinas eksperimentas“.

A.Vizickas šį procesą mato paprasčiau: prie vieno skirstytojo monopolisto atsirado dar viena grandinėlė, kuri neva užsiima buitinių vartotojų aptarnavimu. Ji savo kaštus perkelia vartotojams. Efektyvios konkurencijos nėra, o prie kainos dar prisidėjo suma, atseikėjama kiekvienam tokiam tarpininkui.

„Konkurencija atsiranda ne dėl to, kad yra penki šeši tarpininkėliai, o todėl, kad žmogus turi pakankamą pasirinkimą elektros generavimo alternatyvų“, – teigė „Pricer“ atstovas.

Apskiritai nereaguoja

Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Saulius Skvernelis kritikavo Vyriausybę sakydamas, kad ši kol kas apskritai nereaguoja į didėjančią infliaciją, nors kitos valstybės priemonių jai mažinti siūlo jau po antrą ratą.

Infliacija – didžiulė problema. Ji liečia visus mus: matome, kaip nuvertėja pinigai, mažėja žmonių perkamoji galia – ji degina ir algų augimą, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo politikas. – Sprendimus dėl energetikos reikėjo priimti dar vasarą, kai buvo signalizuojama, kad bus problema. Tuomet Vyriausybės vadovė sau įprastu stiliumi pareiškė, kad tai – rinkos dalis, todėl Vyriausybė į tai nesikiš“.

Tokiomis aplinkybėmis, S.Skvernelio teigimu, yra keli galimi paketai. Gali būti mažinami akcizai, susiję su energetiniais resursais. Turime galimybę sumažinti juos iki to minimalaus lygmens, kurio reikalauja mūsų įsipareigojimai ES.

Svarbus ir PVM. Reikia žiūrėti, kaip jis koreliuoja su kitomis valstybėmis, tačiau vienas galimų žingsnių – mažinti jautrių resursų PVM ir galbūt siūlyti alternatyvą ne pirmo būtinumo prekėms jį padidinti.

Trečias žingsnis – kompensacijų mechanizmas. Jei matome, kad daliai žmonių sunku pragyventi, tam gali būti skirtas ir socialinės paramos paketas, ir išplėstos galimybės per mokestinę sistemą – kad ir NPD plėtrą – palengvinti naštą.

„Priemonių daug, bet reikia kažką daryti. Rudenį iššūkiai ekonomikai bus dar didesni, kalbant apie žaliavų tiekimą, maisto brangimą, apie žemės ūkio problemas, susijusias su galimybe efektyviai ūkininkauti. Problemų daugybė, tačiau jos nustumiamos į ateitį“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Pradėjus riboti vartojimą, mažės darbo įmonėms

A.Vizickas atkreipė dėmesį į gresiančią grandininę reakciją: žmonėms pradėjus riboti vartojimą, mažės užsakymai įmonėms, jos pradės optimizuoti sąnaudas, o tuomet atsiras daugiau bedarbių. Tas pats gali nutikti ir su ūkininkais: matydamas, kokios šiandien trąšų, degalų kainos, jie svarsto, sėti ar nesėti. Vien pradinės investicijos gana didelės. Jei sės mažiau ar apskritai nesės, rudeniop turėsime mažesnę pasiūlą ir didesnes kainas.

Pašnekovas siūlė valstybės institucijoms pradėti prognozuoti, kas dėsis su verslu – kokiose industrijose patirsime didžiausius nuostolius. Iš to matysime nemažai veiksmų, kuriuos reikia atlikti. Taip pat svarbu spręsti energetikos kainų klausimus, kad įmonės, nukritus paklausai, neužsidarytų, o be darbo likusiems žmonėms netektų mokėti kompensacijų. „Tokiu atveju ekonomiką iš nukritusio lygio reikės vėl prikelti, kad ji imtų suktis“, – teigė A.Vizickas.

Turime elgtis taupiai

„INVL grupės“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė laidoje minėjo, kad nuo šių metų pradžios buvo indeksuoti visi svarbiausi pažeidžiamiausių visuomenės grupių dydžiai, reikšmingai kilsteltos pensijos, išmokos, kone rekordiniu – 14 proc. – dydžiu padidinta minimali mėnesio alga, padidintas ir NPD. Tiesioginės išmokos, kurios galėtų padėti ištverti šildymo sezoną, buvo adaptuotos esamai sudėtingai infliacinei aplinkai.

Vis dėlto niekas negalėjo numatyti Rusijos karo Ukrainoje. Todėl, pasak ekonomistės, natūralu, kad dabar pergalvojamos priemonės ir pritaikomos prie nūdienos realijų. Kad kitos Vakarų Europos šalys jau prieš kurį laiką ėmėsi kovos su infliacija, I.Genytės-Pikčienės teigimu, pateisinama, nes ten būta gerokai kuklesnio atlyginimų augimo nei pas mus, tuo tarpu perkamoji galia Lietuvoje paveikta tik tam tikruose visuomenės sluoksniuose.

„Kalbant apie pelno mokesčius, toms įmonėms, kurios susiduria su rimtais išbandymais – aktualija ne pelnas, o nuostoliai, todėl tai operatyvių problemų neišspręs. Tokioms įmonėms reikia likvidumo injekcijų, galimybių greitai pasiskolinti.

Apskritai mokesčių sistema – sisteminis dalykas, todėl gaisrų gesinti mokesčiais nereikėtų, nes tai – plačiai veikiančios priemonės, kurios paprastai nėra taiklios.

Supraskime, kad viešieji finansai – ne guminiai, o surenkamų pajamų reikia, nes turime labai paaštrėjusius krašto apsaugos ir gynybos prioritetus, kuriuos iš kažko turime finansuoti. Todėl taupiai turime elgtis su surenkamais mokesčiais ir labai dosniai kovos su infliacija netęsti“, – siūlė ekonomistė.

Lietuva – atspariausiame pastarųjų metų taške

Anot jos, stebint „Sodros“ pateiktus pjūvius įdomu, kad pernai metų pabaigos rezultatai rodė, jog sparčiausiai užmokestis augo mažiausias pajamas gaunantiems. Mažėjo darbuotojų, kurie uždirba iki tūkstančio eurų, o atitinkamai plėtėsi didesnes pajamas uždirbančiųjų kontingentas.

„Lietuva yra atspariausiame pastarųjų metų taške šiai situacijai atremti. Tą puikia iliustruoja ne tik darbo užmokesčio statistika, bet ir indėliai bankuose, kurie pernai buvo rekordiniai. Finansinių lašinių Lietuvos namų ūkiai turi“, – ramino I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, mūsų mažos dinamiškos ekonomikos neturėtų gąsdinti ir stagfliacija. „Tai nėra pavojinga diagnozė. Ji būtų epizodinė“, – sakė ekonomistė.

Natūralu, kad pernai turėję įspūdingus ekonomikos plėtros metus ir eksporto rezultatus, kurie lūkesčius viršijo kelis kartus, šiemet galime fiksuoti ne tik lėtėjimą, stagnaciją ar net recesiją. Tačiau tai, pašnekovės aiškinimu, normalu.

Matome labai stipriai pasikeitusius lūkesčius ir tam tikrų sektorių galimybes, tad pernai metų sėkmės istorijos gali ir nepavykti. Tačiau Lietuvai tai būtų trumpalaikis šaltas dušas, po kurio labai operatyviai atsigautume, nes ekonominis užtaisas Lietuvoje geras, turime nemažai konkurencinių pranašumų.

„Išgyvenę karo akivaizdą ir persigrupavę ilgainiui galime tapti dar stipresniais. To negalime pasakyti apie Rytų kaimynes, kurios po karo grims į situaciją, stebėtą prieš keletą dešimtmečių“, – prognozavo I.Genytė-Pikčienė.

Daug populistinių siūlymų

Ji ragino atsargiai vertinti šiuo metu sklandančius pasiūlymus, kurių daug kvepia populizmu. Anot ekonomistės, ne vien kainos vartotojams šiuo metu iššūkis Vyriausybėje: yra ir tiesioginių sankcijų įtakos įvairioms įmonėms, dėl žaliavų netekimo galimi įmonių likvidumo trūkumai, todėl nežinia, ar pavyks pačioms įmonėms atlaikyti šoką – ir čia gali prireikti finansinių resursų.

„Todėl reikėtų taikliomis priemonėmis pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, o ne visiems amortizuoti energetikos kainų šoką, – pabrėžė ekonomistė. – Labai smagu, kad politikai apie kalba apie NPD prilyginimą MMA. Tą siūliau ne vienerius metus. Reikėjo karo, kad pagaliau tą padarytume. Šios prilyginimo efektą pajustų gaunantieji mažiausias pajamas, kitas dalykas – tai išspręstų trintį tarp verslo ir politikų, kalbant apie fiksuotų dydžių slinktį ateityje“.

Dėl PVM lengvatos dvejoja

Laidoje kalbėjęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikino, kad darbar matyti, kad veikia pernai spalį priimtas energetinis pagalvės paketas. Karo situaciją padeda amortizuoti biudžete buvusios numatytos lėšos ir pensijų, ir MMA kėlimui.

„Tačiau matome, kad to nepakanka, todėl pateiktas naujas paketas. Viena priemonių, kuri prieš karą buvo ginčytina – NPD didinimas, – minėjo K.Starkevičius. – Vis naujos lėšos skiriamos saulės baterijoms įsirengti tiek individualiems namams, tiek ir parkams. Tai – vienas iš amortizacinių energijos kainų augimo būdų“.

Jis pridūrė, kad įmonėms numatytos skolinimosi galimybės. Vis dėlto PVM lengvatos maistui dvejojama – ji gali nepasiekti galutinio jos gavėjo. Anot K.Starkevičiaus, geriau ieškoti būdų, kaip amortizuoti augimą per didesnius atlyginimus, per išmokas socialiai remtiniems sluoksniams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.