„Turbūt tikrai ES galėtų padaryti daugiau. Galima sutikti, kad iš dalies dėl dujų tiekimo Europa yra pažeidžiama, bet kalbant apie naftos produktus, tikrai turi būti ir privalo būti daroma žymiai daugiau. Juo labiau, kad iš naftos Rusijos biudžetas gauna beveik didžiąją dalį pajamų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė D.Kreivys.
„Šitoje vietoje, manyčiau, kad sankcijos, mano akimis žiūrint, yra silpnos ir realiai didelės įtakos Rusijos galimybei finansuoti karą Ukrainoje neturės“, – pridūrė jis.
Ministro nuomone, sankcijas rusiškų energetinių išteklių importui labiausiai stabdo naftos rinkos žaidėjai.
„Aš manau, kad tie patys žaidėjai stabdo sankcijas. Juo labiau, kad visi bijo staigaus naftos kainų augimo ir čia turbūt atsiranda žiūrėjimas pirmiausia į savo vartotojus, o ne kaip sustabdyti karą Ukrainoje“, – kalbėjo D.Kreivys.
Pasak energetikos ministro, rusiškų energetinių išteklių Europai reikia atsisakyti nedelsiant.
„Kiek dar turės būti Bučų (miestelis Ukrainoje, rusai nužudė kelis šimtus ukrainiečių civilių – BNS), kol mes atsisakysime? Čia yra tik atsikalbinėjimas. Reikia daryti dabar, nes mes ir toliau turėsime naujas Bučas“, – sakė D.Kreivys.
EK antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus. Tačiau EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ES jau pradėjo rengti papildomas sankcijas, taip pat ir rusiškos naftos importui.
27 ES narių konsensusą dėl sankcijų Rusijos gamtinėms dujoms užsitikrinti sunkiau.
