Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo praeivė Vilniuje, jos šeima visada turi tiek, kiek suvalgo per dieną, tačiau šiek tiek turi ir atsargų. Kadangi jaučia nerimą, į priekį planuotis nevengia.
Kalbintos dar dvi vilnietės patikino, kad maisto atsargų kaip tik nekaupia – jei jau kas bus, tada jau galvos. Vis tik viena iš moterų atviravo, kad augintiniams maisto nusipirko į priekį.
Pastarąjį mėnesį iš parduotuvių lentynų pirkėjai dideliais kiekiais šlavė druską. Prekybos centro „Maxima“ atstovė pastebi, kad dabar masinis šio produkto pirkimas jau aprimęs ir nors prekių tiekimas nesustoja, tačiau parduotuvėje druskos kiekis vienam pirkėjui ribojamas iki 3 kilogramų.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad vienu metu išsiskyrė kūdikių prekių pardavimo skaičiai, kurie, manoma, buvo susieti su skiriama lietuvių parama Ukrainai.
„Po to ilgo galiojimo prekių pardavimai galbūt šiek tiek stabilizavosi, kaip visos kruopos, makaronai, bet labai laikėsi iki 5 kartų išaugę druskos pardavimai. Ir iš tikrųjų mes niekaip nesugebėjome spėti pagal tą druskos paklausą, kurią jautėme. Šiuo metu, šią savaitę tikrai viskas yra stabilizavęsi, galbūt dar galima būtų išskirti konservų pardavimus, kurių skaičiai yra šiek tiek didesni“, – dėstė R.Aukštuolytė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad į išgyvenimo krepšį svarbu įsidėti asmens dokumentus, pirmosios pagalbos rinkinį, degtukų, žibintuvėlį, grynųjų smulkių pinigų, kitų išgyventi būtinų daiktų.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos vyr. specialistas Donatas Jakavonis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų pasirūpinti ir daugiafunkciu peiliuku, nedideliu kirvuku, kastuvėliu, virve ir metaliniais indais.
„Krepšys turi būti pritaikytas jums, jūsų šeimai, jūsų poreikiams. Jeigu mūsų šeimoje nėra mažų vaikų, mes tikrai higienos priemonių neimsim. Yra pagrindiniai dalykai, kuriuos mes privalome pasiimti: vandens ir maisto, kurio mums užtektų bent 72 valandoms“, – komentavo pašnekovas.
Po 72 valandų, tikimasi, papildomos maisto atsargos ir kita reikalinga pagalba būtų suteikiama iš valstybės rezervo.
Seimas pavasario sesijoje pritarė Vyriausybės teiktam Valstybės rezervo įstatymo pakeitimui, kuriuo siekiama išplėsti ir paįvairinti maisto rezervą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas „Lietuvos ryto“ televizijai patvirtino, jog jau yra pradėti procesai ir įstatymas leidžia praplėsti maisto atsargas bei valstybės rezervą kaupti įvairiose vietose.
Pagal tuos scenarijus, pagal lokacijas yra projektuojama kiek ir kokių maisto produktų reikia valstybei sukaupti.
„Tai, apibendrinant, maisto rezervas yra kritinėms situacijoms, bet jeigu galvot, kad būtų užsitęsusi visoje Lietuvos teritorijoje kritinė situacija ilgesnį laikotarpį, valstybės rezervas šitos aprėpties neaprėpia“, – sakė K.Navickas.
Įteisintas naujas valstybės rezervo formavimo būdas leis maistą pagal sutartis kaupti privačiose saugomose vietose.
