„Jeigu norime laimėti karą ir sutriuškinti Rusijos karines galias įspūdinga persvara, norėtųsi stipresnių sankcijų, ypač matant tas baisybes, kurios šiandien darosi Ukrainoje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G.Skaistė.
„Jeigu, tarkim, Europa turi didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų ir persiorientavimui reikia tam tikro laiko, tai manau, kad sprendimas dėl naftos galėjo būti padarytas drauge su atsisakymu anglies, kaip yra pasiūlyta dabar“, – pridūrė ji.
Ministrė aiškina, kad anglis sudaro apie 4 proc. viso Rusijos eksporto, ir tai yra nemažai, tačiau buvo galima pereit prie didesnio poveikio energetikos sektoriui.
Lenkija siekia atsisakyti rusiškų energetikos išteklių: žada, kad vartotojai kainų pokyčių nepajus
„Jeigu būtume perėję prie platesnio energetikos sektoriaus, kalbų apie naftą ir dujas, tas poveikis būtų ženkliai didesnis“, – sakė politikė.
G.Skaistė mano, kad dalis Rusijos bankų nėra atjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT būtent todėl, kad per pagrindinius bankus, tokius kaip „Gazprombank“ ir „Sberbank“ yra mokama už ES gaunamas dujas. Anot jos, sprendimai dėl visų Rusijos bankų pašalinimo iš SWIFT anksčiau ar vėliau turės būti padaryti.
„Šie klausimai yra vienareikšmiškai susiję, ir jeigu mes atsisakome dujų, galime sankcionuoti pagrindinius bankus, jeigu to sprendimo nėra, tai sankcionavus bankus tiesiog negalėsi už dujas mokėti“, – tvirtino finansų ministrė.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos, bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.
„Mums atrodo, kad pirkti naftą ir dujas iš Rusijos, vykstant šitam karui, yra amoralu, tai yra karo finansavimo įrankis, nes tai yra didžiulės pinigų sumos, kurios įplaukia į biudžetą“, – LRT ketvirtadienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja.
A.Skaisgirytės teigimu, Lietuva nuolat ragina įvesti sankcijas dujoms, naftai, anglims.
Tačiau naujausiame pakete greičiausiai bus tik anglis, mat nuo rusiškų dujų ir naftos smarkiai priklausančios Bendrijos šalys kol kas nesiryžta atsisakyti šių išteklių.
Tuo metu Vengrija pareiškė, kad yra pasirengusi mokėti už rusiškas dujas rubliais, tapdama pirmąja tai daryti sutinkančia ES nare.
„Tarp sankcijų taip pat turėtų būti draudimas įvažiuoti į ES: pridedama per 200 karo lauko vadų, oligarchų, jų žmonų, beje, sąraše yra Putino dukros, propagandistai, dviejų vadinamųjų liaudies respublikų politikai“, – sakė A.Skaisgirytė.
„Šalia to taip pat yra nauji finansiniai draudimai. Keturi Rusijos bankai buvo atjungti nuo SWIFT, dabar kalbama apie jų aktyvų įšaldymą, taip pat sankcionuojamos kritpovaliutų operacijos“, – pridūrė ji.
Nors į sankcijų paketą dujos ir nafta neįtrauktos, šalies vadovo patarėja teigė, kad tai turėtų būti padaryta ateityje.
Susiję straipsniai
Prezidento patarėja taip pat teigė, kad taip pat diskutuojama ir dėl tranzito į Karaliaučių nutraukimo, tačiau vienašališkai Lietuva to padaryti negali.
Rusija prieš daugiau nei mėnesį įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą ir įtūžį visame pasaulyje. Tūkstančiai ukrainiečių per šį mėnesį buvo nužudyti, keli milijonai buvo priversti palikti karo niokojamą šalį.


