Kas iš tiesų vyksta su rubliu: mini ir juodąsias rinkas, kuriose jis realizuojamas už visiškai kitokią kainą

Rusijos rublis vertingas tik tiems, kam jis yra reikalingas, teigia „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka. Jos manymu, dabartinis jo kursas yra pusiau fiktyvus, o Rusijoje jau veikia juodosios valiutos rinkos, kuriose rublis realizuojamas už visiškai kitokią kainą.

Kas iš tiesų vyksta su rubliu: mini ir juodąsias rinkas, kuriose jis realizuojamas už visiškai kitokią kainą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kas iš tiesų vyksta su rubliu: mini ir juodąsias rinkas, kuriose jis realizuojamas už visiškai kitokią kainą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>T.Bauro nuotr.
J.Rojaka.<br>D.Umbraso nuotr.
J.Rojaka.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 7, 2022, 5:57 AM, atnaujinta Apr 7, 2022, 12:31 PM

„Dabartinis rublio kursas yra pusiau fiktyvus, nes Rusijoje lygiagrečiai su rublio stiprinimu yra stiprinama ir stebėsena, kad nebūtų atsiradusių papildomų juodųjų valiutos rinkų. O jų jau yra, ir jose rublis yra realizuojamas už visiškai kitokią kainą negu oficialusis kursas“, – portalui lrytas.lt sakė ji.

Pastaruoju metu vyksta derybos dėl Rusijos reikalavimų Vakarams už dujas atsiskaityti rubliais. Anot J.Rojakos, jei dar būtų priimtas sprendimas atsiskaityti rubliais ir už daugiau rusiškų žaliavų, o ne tik už dujas, tuomet vertinti rublio tendencijas taptų dar svarbiau.

Tiek J.Rojakos, tiek „Žinių radijuje“ kalbėjusio banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, rublis sustiprėjo dėl to, kad Rusija visus eksportuotojus verčia gaunamą valiutą keisti į rublius. J.Rojakos žiniomis, jei anksčiau Rusijos eksportuotojai turėjo realizuoti 80 proc. visų pajamų, gautų užsienio valiuta, tai dabar jau reikia realizuoti 100 proc.

Ž.Mauricas nuogąstauja, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai, panašu, yra mažesnis, negu buvo tikimasi. Pagrindinė priežastis ta, kad Rusijos 70 proc. eksporto sudaro energetinės žaliavos – nafta, dujos, anglis. Be to Rusija dar eksportuoja metalus, grūdus, trąšas, kurių kainos pasaulyje yra pakilusios, o joms pritaikyti sankcijas nėra paprasta.

„Taigi, nors Rusijos eksportas kažkiek sumažėjo, bet, kadangi žaliavų kainos yra pakilusios kur kas labiau, bendros Rusijos eksporto pajamos yra labai didelės. Apskritai Rusijos eksportas siekia visų laikų rekordus. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, Rusija svarstys apie kapitalo kontrolės panaikinimus. Nes, kai yra tokios įplaukos vien iš eksporto, rublis išlaiko savo vertę“, – sakė jis.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, Vakarų sankcijos Rusijai suveiks per pusę metų-metus. Todėl dabar, norint greitesnio efekto, reikia totalinio Rusijos energetikos embargo, tačiau visgi ES šalys labiau stengiasi žiūrėti savo kailio.

„Manau, kad po įvykių Bučoje, kai reaguoti visi tiesiog privalo, bus pasirinkta galbūt atsisakyti anglies, kažkiek naftos, bet dujos turbūt nebus paliestos. Bet vėliau, jei matysime dar karo nusikaltimų, prie tokių sprendimų anksčiau ar vėliau vis tiek bus prieita“, svarstė jis.

Tikina, kad rublio kurso nebėra

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Vakarų sankcijos rublio kursą visiškai parklupdė. „Rublio kurso nėra. Galime apie jį diskutuoti, bet lygiai taip pat galime diskutuoti apie tualetinio popieriaus kursą.

Jis nėra konvertuojama valiuta. Paimkite rublį, nueikite į kurį nors banką ir jį parduokite. Lygiai taip pat galite paimti pernykščius lapus ir bandyti banke juos parduoti. Net Rusijos gyventojai negali parduoti rublio.

Rusijos įmonės, gavusios užsienio valiutas, yra priverstos jas parduoti ir pirkti rublius. Čia nėra laisvos rinkos, nėra kurso. Kai gyventojai ir įmonės verčiami pirkti tuos rublius, tada kursą galima reguliuoti, bet jis nieko nekeičia, nes galimybės už tą rublį kažką nusipirkti Vakaruose yra labai ribotos“, – aiškino jis.

Pasak ekonomisto, nevyksta ir rublio sandorių. „Jei žiūrėtume rublio-dolerio kurso ateities sandorius, tai vienoje biržoje vykdavo per dieną po 12 tūkst. sandorių, o vakar įvyko vos 6. Dabar Rusija rublį savo priemonėmis laiko reanimacijoje, verčia gyventojus ir įmones pirkti rublius, dabar dar nori priversti ir Vakarų valstybes mokėti už dujas ir naftą rubliais.

Bet man atrodo, kad Vakarų valstybės sparčiai eina link to, kad nieko nebepirks iš Rusijos ir nebebus apie ką diskutuoti“, – svarstė N.Mačiulis.

Visgi įžvelgti kažką teigiamo Rusijos ekonomikoje jis nesiryžta. Jo manymu, galbūt ji gavo šiek tiek daugiau pajamų dėl to, kad pabrango nafta ir dujos, bet už tuos pinigus nieko negalima nusipirkti. Centrinio banko turtas daug kur yra įšaldytas, komerciniai bankai atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos, didžiosios įmonės sankcionuotos, nieko negali pirkti, Vakarų valstybės jau eina link to, kad Rusijoje Vakarų įmonėms nebebus galima investuoti.

„Jei Rusijos įmonės ar gyventojai norėtų nusipirkti Europoje pagamintų prekių arba pakeliauti, paatostogauti užsienyje, jie to negalėtų fiziškai padaryti. Tą padaryti sunku ir dėl to, kad pati Rusija draudžia gyventojams parduoti rublius ir nusipirkti užsienio valiutas, be to, nėra skrydžių, visi kiti keliai irgi tuoj bus uždaryti. Tad kas iš tų pinigų, jei jų negali išleisti?“ – retoriškai klausė ekonomistas.

Jo teigimu, Rusija dabar gali kažką nusipirkti tik Kinijoje, Indijoje, bet pačių pagrindinių technologijų, nuo kurių priklausytų jos investicijos, tolimesnis augimas, negali gauti. „Ir gyventojų realus vartojimas nuo 2014 metų nepadidėjo. Tai reiškia, kad, nors Rusijos rezervai auga, gaunama daugiau pajamų iš naftos ir dujų, iš to naudos gauna tik keli Kremliaus aplinkos žmonės. O šiemet šis gyventojų vartojimas nukris į turbūt 2005-2006 metų lygį“, – svarstė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.