„Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas: padarysime viską, kad laimėtume vėjo parko jūroje aukcioną

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ maždaug mėnesį vadovaujantis Belgijos pilietis Thierry'is Aelensas neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.

Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>Unsplash.com nuotr.
Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>Unsplash.com nuotr.
Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Neslepia ambicijų laimėti Lietuvoje kitais metais planuojamą surengti pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Giedrius Gaidamavičius

Apr 11, 2022, 8:22 AM, atnaujinta Apr 11, 2022, 10:54 AM

„Mes turime ką nuveikti, todėl aš ir atėjau čia taip anksti prieš aukcioną. Mes atgabensime į Lietuvą žmones, turinčius tinkamą patirtį. Mes padarysime viską, ką galime, kad laimėtume šį aukcioną“, – interviu BNS tikino Th.Aelensas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį energetikos sektoriuje, dalyvavęs įvairiose šalyse įgyvendinant jūrinių vėjo parkų projektus.

Be to, jis įsitikinęs, kad vystydamos atsinaujinančią energetiką Baltijos šalys ateityje galėtų tapti elektros eksportuotojos.

„Manau, kad Lietuva, taip pat jos artimiausios kaimynės – Latvija ir Estija – turi šviesesnę ateitį ir didesnius šansus nei kai kurie jūsų kaimynai. Turėdamos teisingą viziją, trys Baltijos šalys, kaip ir praeityje, galėtų tapti elektros eksportuotojomis. Kaip ir anksčiau, energija galėtų dar kartą tapti didžiausia Lietuvos eksporto preke“, – sakė Th.Aelensas.

Th.Aelensas patvirtino, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas energiją turėtų pradėti gaminti iki šių metų pabaigos.

Nuo kovo 7 dienos grupėje dirbantis Th.Aelensas atsakė į BNS klausimus.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti „Ignitis renewables“ vadovo atrankoje?

– Jei nuoširdžiai, iš pradžių aš nebuvau nusprendęs dalyvauti. „Ignitis“ pasitelkė specialistų paieškos agentūrą ir Europoje ieškojo jų poreikius atliepiančių žmonių. „Ignitis“ turi didelius planus, kalbant apie atsinaujinančią energetiką, ir tam jie ieško žmonių su atitinkama patirtimi.

Pradžioje „Ignitis“ man buvo kažkas naujo. Reikia suprasti, kad Europos mastu „Ignitis“ nėra pati žinomiausia energetikos įmonė – tai vis dar daugiau vietinis ir regioninis žaidėjas. Taigi, susirinkau šiek tiek informacijos apie įmonę ir nusprendžiau dalyvauti, o susitikęs su įvairiais atsakingais žmonėmis buvau įtikintas įmonės planais. Aš mačiau ambicijas, mačiau, ką „Ignitis“ nori nuveikti šalies energetikoje, todėl nusprendžiau dalyvauti.

– „Ignitis renewables“ yra valstybės valdomos grupės įmonė. Ar vadovavimas valstybės įmonei jums yra iššūkis?

– Labai dažnai dėl savo strateginės reikšmės energetika yra integruota į valstybės kontroliuojamas įmones. Turėdamas daugiau nei dvidešimties metų patirtį energetikos sektoriuje, taip pat esu dirbęs valstybės kontroliuojamose įmonėse. Mano ankstesnis darbdavys taip pat buvo valstybės kontroliuojamo energijos skirstymo operatoriaus antrinė įmonė.

Prieš tai aš dirbau vienoje didžiausių energetikos bendrovių Europoje „RWE“. Ją valdo vyriausybės bei savivaldybės – tai irgi valstybė. Tai labai paplitę ir tai nesudaro didelio skirtumo. Energetika apima platų visuomeninį, socialinės atsakomybės ir strateginį turinį. Taigi, visiškai normalu, kad valstybė į tai yra įsitraukusi – dėl to nematau jokio skirtumo ir tai manęs nestebina.

– Taigi, jums tai nėra iššūkis?

– Vadovauti bet kokiai didelei kompanijai visada yra iššūkis, kuomet tu nori įdiegti dalykus, kurie yra „žaidimo keitėjai“ (angl. game changers). Energetikos transformacija ir tai, ką mes bandome padaryti, yra valstybės ir viso regiono ekonomikos ateities „žaidimo keitėjai“. Tai visuomet sudėtinga, ir nesvarbu, ar tu dirbi valstybės kontroliuojamoje, ar privačioje įmonėje. Kai kalbama apie milijardus kainuojančius projektus, tai visuomet sudėtinga.

– Kokius tikslus jums iškėlė „Ignitis grupės“ vadovybė?

– Įgyvendinti atsinaujinančios energetikos strategiją. Ji yra publikuota ir joje teigiama, kad „Ignitis“ iki 2030-ųjų turėtų pasiekti mažiausiai keturių gigavatų atsinaujinančios energetikos pajėgumus, įskaitant ir keletą jūrinių vėjo elektrinių parkų. Tai iš esmės yra mano tikslas – paversti šią strategiją įgyvendinamą ir ją įgyvendinti.

– „Ignitis grupė“ jau yra investavusi į atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šie projektai ar juos plėtojančios įmonės priklauso „Ignitis renewables“. Ar galėtumėte atskleisti, kokie nauji projektai planuojami regione artimiausiu metu?

– Atskleisdamas projektus, galėčiau šiek tiek atskleisti ir tokių dalykų, kurių pagal konfidencialumo sutartis ar išskirtinių derybų, tik su viena šalimi, sąlygas, aš jums negaliu pasakyti. Taip pat, kaip žinote, mes esame listinguojama bendrovė, taigi, tai yra konfidenciali informacija, todėl atsiprašau jūsų, kaip žurnalisto.

– Bet jūs planuojate plėtrą regione?

– Žinoma. Šiuo metu atliekame žingsnius, kurie leis mums įgyvendinti mūsų strategiją. Didelio masto energetikos, taip pat ir atsinaujinančios, statybų projektai turi keletą metų trunkantį paruošiamąjį laikotarpį. Norėdami iki 2030-ųjų pasiekti išsikeltus tikslus, tam tikrus žingsnius atliekame jau dabar.

Kai kurie dalykai yra vieši, pavyzdžiui, mūsų partnerystė su „Ocean Winds“ – mes informavome, kad su šia bendrove dalyvausime konkurse, Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parko aukcione.

Planuojame ir daug kitų dalykų, kurie bus įgyvendinti artimiausiu metu. Taip pat pradėjome visiškai naujų projektų (ang. greenfield) vystymą. Tai reiškia, kad užuot įsigydama projektus ir pagal juos vykdydama statybas, „Ignitis“ dabar pradeda vystyti projektus nuo pat pradžių – ne tik Lietuvoje, bet taip pat Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Taigi, mes pradedame įsigyti žemes, su žmonėmis sudaryti nuomos sutartis, taip pat sutartis su energijos skirstymo bei perdavimo sistemų operatoriais, kad galėtume įgyvendinti savo projektus. Tai jau vyksta.

– Kaip manote, ar dabartinė geopolitinė situacija gali paveikti atsinaujinančios energetikos projektų plėtrą regione?

– Nedarau prognozių ir nežinau, kaip visa tai baigsis. Tačiau, jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės – kovidas pastūmėjo visuomenės skaitmenizaciją. Manau, kad viena iš kvailų pono Putino veiksmų pasekmių yra ta, kad pats to nežinodamas jis greitina energetikos transformaciją. Jis gąsdina visus.

Lietuva visuomet kalbėjo apie energetinę nepriklausomybę – suskystintų gamtinių dujų laivas net pavadintas „Independence“. Tačiau manau, kad kai kurios kitos Europos šalys iš tiesų nesuvokė šio proceso skubos poreikio. Todėl, manau, kad vienas iš dalykų, kuris bus šių veiksmų, Rusijos invazijos į Ukrainą, pasekmė – pas daugelį europiečių atsiradęs toks, kaip Lietuvoje energetinės nepriklausomybės skubos suvokimo lygis.

Energetikos transformacija jau vyko ir tai tik įsitikinimo pasekmė, kad ji sutampa su V. Putino veiksmais. Taigi, aš manau, kad jie tiesiog pagreitins energetikos transformaciją. Lietuva visada norėjo energetinės nepriklausomybės, o Europos Sąjunga subsidijuoja ir dėl klimato kaitos, kuri yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, stumia energetikos transformaciją link žaliosios energetikos. Šiuo atveju visa tai sutaps.

Taigi, vienintelė dabartinės geopolitinės situacijos pasekmė, kurią aš įžvelgiu – energetikos transformacijos link žaliosios energetikos bei energetinės nepriklausomybės pagreitėjimas tiek visame mūsų regione, tiek plačiau Europoje.

– Lietuvos energetikos ministras neseniai teigė, jog Lietuva iki 2030-ųjų galėtų pasigaminti iki 90 proc. jai reikalingos energijos bei per artimiausius penkerius-šešerius metus tapti viena žaliausių valstybių Europoje. Ką, jūsų nuomone, turėtų daryti valdžios institucijos, kad atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje vyktų greičiau?

– Visuomet yra įstatymų, kuriuos galima priimti, bet tai lemia daugybė faktorių. Reikia vizijos, o energija ekonomikoje yra visa ko pagrindas. Energiją naudoja skaitmenizacija, bet Lietuvoje ir Baltijos šalyse energijos vartojimą lemia ne tik elektra – taip pat ir šildymas bei transportas.

Dėl regione vyraujančio klimato pas jus yra daug mažiau žmonių, kurie naudoja dviračius, motociklus ar viešąjį transportą, čia nėra ir metro. Daugybė žmonių turi automobilius. Taigi, energijos vartojimo intensyvumą jūsų regione lemia automobiliai ir šildymas.

Tuo metu elektros vartojimas regione nėra didelis. Taigi, iš esmės taip – energetikos transformacija gali vykti greitai, kadangi pagrindiniai energijos, taip pat ir elektros, poreikiai, palyginti su kitais regionais, pas jus yra mažesni.

Tačiau jums reikia pakeisti daug dalykų. Jums reikia patobulinti energetinę sistemą, taip pat reikia specialaus plano, kuris leistų skirti teritorijas vėjo ir saulės energetikos objektams. Jums reikia sinergijos, pavyzdžiui, galima pasižiūrėti, kaip Lietuvoje optimizuoti miškų naudojimą, sukurti tvarią miškininkystę ir medienos ūkį bei tuo pačiu metu vystyti atsinaujinančią energetiką.

Taip pat jums reikia specialaus plano jūrinei teritorijai. Kalbant apie jūrinius vėjo jėgainių parkus – kiek jų gali būti įrengta Lietuvoje ir kokiu greičiu. Visus tuos dalykus gali palengvinti valdžia. Tai ir yra tai, kas paskatins energetikos transformacijos pagreitį, taip pat valdžioje turi būti vizija, kaip kartu gali veikti atsinaujinanti energetika ir kitos Lietuvos ekonomikos sudedamosios dalys.

– Ar jūs matote tokią viziją Lietuvos valdžios institucijose?

– Jei atvirai, daugelyje kitų šalių, kur aš dirbau, retai matydavau tokį „planetų išsidėstymą“. Lietuva visada norėjo energetinės nepriklausomybės, taip pat Lietuva žino, kokia yra greita klimato kaita. Kaip ir minėjau, geopolitinė situacija taip pat veikia kaip viso to akceleratorius.

Kadangi visi jūsų valdžios komponentai, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Prezidentūra žino, kas turi būti daroma šiuo metu, manau, kad „planetų išsidėstymas“ tarp politinės valios ir „Ignitis“ plėtros planų yra pakankamai geras.

Taigi, manau, kad Lietuva yra gerame kelyje. Dabar tiesiog belieka paspausti akceleratorių, visiems žiūrėti viena kryptimi ir įvykdyti užsibrėžtą planą.

– Ką manote apie kitas Baltijos šalis ir Lenkiją? Kuri iš šių šalių, jūsų nuomone, turi didžiausią potencialą vystant atsinaujinančią energetiką?

– Lenkijoje situacija skiriasi. Didelis Baltijos šalių pranašumas yra tas, kad jos turi labai mažai perteklinio turto. Daug šalių praeityje plačiai investavo į didelius energijos gamybos objektus, kurie turi atsipirkti ir kuriuos reikia naudoti. Lenkija šiuo atveju yra pavyzdys – jie turi daug anglimi kūrenamų jėgainių, kurias jie patys aprūpina kuru, pasižymi dideliu anglies vartojimu bei negali viso to tiesiog imti ir sustabdyti.

Suomija ką tik atliko dideles investicijas į atominę energetiką, kurios, jei atvirai, visi žinome, kad nepasisekė labai gerai, kadangi su atomine energetika yra tam tikrų iššūkių. Mes matome šios programos tęstinumą ir kainą. Žmonės negali paimti ir numesti šių jėgainių naudojimo kitai dienai – joms reikia toliau dirbti.

Tuo metu jūs galite pilnai judėti link atsinaujinančios energetikos, kadangi jūs tam tikra prasme nieko neturite. Manau, kad Lietuva, taip pat jos artimiausios kaimynės – Latvija ir Estija – turi šviesesnę ateitį ir didesnius šansus nei kai kurie jūsų kaimynai. Šiuo atveju tai yra kai kas, kuo reikėtų pasinaudoti. Grynas techninis atsinaujinančios energetikos potencialas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didesnis nei pagrindinis energijos poreikis, o taip yra ne kiekvienoje šalyje.

Jeigu pažvelgtume į šalis, iš kurių aš atvykau – Belgiją, Beniliukso šalis ar net Vokietiją – ten padengti pagrindinius elektros, šildymo ar kuro poreikius savais ištekliais yra iššūkis, kadangi šios šalys turi didelį gyventojų skaičių, tankumą ir turėdamos didelį energijos poreikį negali vystyti atsinaujinančios energetikos ten, kur nori.

Jeigu pažvelgsite į savo šalių dydį, saulės, vėjo ir biokuro energetikos potencialą, į tai, kad turite medienos pramonės, biokuro ir atsinaujinančios energetikos derinį, pamatysite, kad esate daug geresnėje situacijoje nei kitos šalys.

Turėdamos teisingą viziją trys Baltijos šalys, kaip ir praeityje, galėtų tapti elektros eksportuotojomis. Kaip ir anksčiau, energija galėtų dar kartą tapti didžiausia Lietuvos eksporto preke. Jums visiems tiesiog reikia žengti ta pačia kryptimi, derinti skirtingas ekonomikos dalis ir judėti pirmyn.

– „Ignitis grupė“ viena pirmųjų Lietuvoje paskelbė apie planus dalyvauti pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje aukcione, kurį numatoma surengti 2023-ųjų rugsėjį. Ar „Ignitis grupė“ jau pasiruošusi aukcionui, ką dar bendrovė turėtų atlikti?

– Neatskleisiu jums mūsų paslapčių. Tačiau galiu pasakyti, kad jūriniai vėjo parkai yra viena iš mano stipriųjų pusių. Savo kišenėje turiu penkis gigavatus bendros jų galios. Su jūriniais vėjo parkais pradėjau dirbti dar 2006-aisiais. Dalyvavau statant juos Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Vokietijoje. Taigi, manau, kad tai kai ką pasako, taip pat atskleidžia stiprų „Ignitis“ susitelkimą į jūrinius vėjo parkus.

Žinoma, mes turime ką nuveikti, todėl aš ir atėjau čia taip anksti prieš aukcioną. Taip pat ir dėlto, kad mes buriame komandą. Esu vienas pirmųjų vadovų „Ignitis grupėje“, kuris yra užsienietis. Ne paslaptis, kad labai ilgai neliksiu vienintelis. Mes atgabensime į Lietuvą žmones, turinčius tinkamą patirtį. Mes padarysime viską, ką galime, kad laimėtume šitą aukcioną.

Tačiau mes taip pat ruošiamės užauginti savo energetikos specialistų kartą Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Nėra ekonomikos be galimybės gauti pigią energiją – tai neveikia ir neleidžia augti.

Jeigu yra jaunų inžinierių, kurie nori dalyvauti energetikos transformacijoje ir būti šios ateities dalimi, „Ignitis“ yra tinkama vieta dirbti. Taigi, mes ruošiamės sustiprinti komandą, priimti daug jaunų talentingų žmonių, sukurti mentorystės programą, kad būtume pasiruošę laimėti šį aukcioną.

– Kaip valdžios institucijos turėtų pasiruošti aukcionui, kad jis būtų sėkmingas?

– Tik atvykus į šalį mano lietuvių kalba nėra sklandi, kaip jūs ir galite įsivaizduoti. Tačiau mano komandoje yra žmonių, atidžiai stebinčių viską, ką apie jūrinius vėjo parkus skelbia valdžia. Manau, kad daugelis svarbiausių žingsnių jau yra padaryti.

Tačiau velnias slypi detalėse. Norint pastatyti jūrinį vėjo parką, reikia daugybės dalykų. Reikia apibrėžti technines smulkmenas, kaip jūrinis vėjo parkas turi būti statomas, reikia apibrėžti darbo teisę. Norint eksploatuoti jūrinius vėjo parkus, reikia darbuotojų, kurie atliktų objekto priežiūrą bei dirbtų jūroje. Taigi, aš manau, kad yra didelis sąrašas darbų ir tikiuosi, kad valdžia tai žino.

Taip pat yra virtinė įstatymų, kuriuos reikia pritaikyti, kad Lietuvoje būtų galima naudoti jūroje pagamintą vėjo energiją. Pavyzdžiui, kiek triukšmo gali būti keliama jūroje, kad būtų atsižvelgta į jūros gyvūniją, bet ir kartu galėtų vykti statybos. Kokių aplinkos apsaugos priemonių turėtų būti imamasi dirbant jūroje. Kaip, pavyzdžiui, turi būti organizuojamas bendras jūrinės teritorijos naudojimas su žvejyba ir akvakultūra.

Taip pat bendradarbiavimas su „Litgrid“ turi būti organizuotas. Taigi, yra teisės aktų, kurie turi būti priimti, sąrašas. Dabar darbas valdžiai – sutvarkyti visus šiuos dalykus ne tik pirmajam aukcionui, bet taip pat žvelgiant toliau, ruošiantis platesniam jūrinių vėjo parkų vystymui Lietuvoje, kadangi jūrinis vėjo parkas yra greičiausias kelias į energetinę nepriklausomybę, taip pat pasiekti šalies aplinkosauginius tikslus.

Taip pat tai greičiausias būdas turėti atsinaujinančią energiją, kuri galėtų būti kovertuota į kitus šiuo metu populiarėjančius vertingus projektus. Galima išgirsti daug žmonių Europoje, kalbančių apie žaliąjį vandenilį, metanolį, amoniaką – visa tai gali būti sukurta, turint prieigą prie atsinaujinančios energijos šaltinių.

Taip pat tai padeda užtikrinti tinklo vientisumą, kas reikalinga „Litgrid“, bei leidžia siekti šimtu procentu atsinaujinančios energetikos. Tai dalykai, ties kuriais valdžia turėtų dirbti toliau, norint turėti ilgalaikę jūrinių vėjo parkų viziją – „Ignitis“ šito nepadarys.

– Vyriausybė kelia tikslą, kad vėjo parkas Baltijos jūroje būtų įrengtas per šešerius metus – iki 2030-ųjų. Tačiau Energetikos ministerijos atstovai tikisi, kad objektas bus įrengtas anksčiau. Ar tai įmanoma?

– Procesą spartinančios priemonės visada yra galimos. Jeigu Vyriausybė nori, kad tiekimas vyktų anksčiau ir nori įtraukti tai į kriterijus, mes į tai atsižvelgsime ir padarysime viską, ką galime. Manau, kad tam tikras paspartinimas yra įmanomas. Dėl tiekimo užtikrinimo, girdėjau kai kuriuos žmones kalbant apie 2028-ųjų pabaigą. Tai ambicinga, bet į tai mes atsižvelgsime.

Todėl tarp visų pusių būtinas glaudus bendradarbiavimas. Jei tikrai norima pagreitinti jūrinio vėjo parko įrengimą, visi turi dirbti kartu ir susitelkti ties tuo pačiu tikslu. Jeigu tai tikslas, tuomet mes atsižvelgsime į jį ir pasistengsime jį įgyvendinti.

– Kokia yra situacija su Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloku, kuris šiuo metu yra statomas. Turbūt žinote, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi abejonių, kad jis bus užbaigtas iki metų pabaigos. Ar įmanoma iki to laiko baigti statybas ir paleisti įrenginius?

– Statybų metu įvyko tam tikrų dalykų, kurių mes negalėjome suvaldyti. Tai visuomet gali įvykti. Kaip ir sakiau pradžioje, didelė infrastruktūra, dideli energetikos projektai turi savo iššūkių. Bet mūsų uždavinys išlieka, kad iki šių metų pabaigos biokuro blokas pradėtų veikti ir gaminti energiją. Visa galia, visi pajėgumai iki šių metų gruodžio gali būti nepasiekti, tai tikriausiai įvyks 2023-aisiais. Bet energijos gamyba prasidės iki šių metų pabaigos.

– Ačiū už pokalbį.

-

Ignitis renewables“ vadovo atrankoje dalyvavo 79 kandidatai. Ją laimėjęs T.Aelensas anksčiau vadovavo vienos didžiausių energetikos bendrovių pasaulyje „RWE Innogy“ (dabar – „RWE renewables“) jūrinio vėjo projektų statyboms. Jis taip pat buvo tokių pastočių gamintojos „STX France“ viceprezidentu, užėmė vadovaujančias pareigas atsinaujinančios energetikos bendrovėje „Elicio“.

Ignitis renewables“ valdo atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei yra atsakinga už efektyvų veikiančių vėjo jėgainių darbą, statomų parkų priežiūrą ir naujų vystymą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.