Grūdininkai: sėją trikdo orų permainos, brangios trąšos, bet grūdų užteks

Artėjant pavasario sėjai grūdų sektoriaus atstovai svarsto, kas šiemet turės didžiausios įtakos derliui – darbus laukuose atitolinantys orai, trąšų stygius ar pabrangęs dyzelinas bei atsarginės detalės.

Grūdininkai: sėją trikdo orų permainos, brangios trąšos, bet grūdų užteks.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grūdininkai: sėją trikdo orų permainos, brangios trąšos, bet grūdų užteks.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
K.Navickas.<br>V.Skaraičio nuotr.
K.Navickas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Grūdininkai: sėją trikdo orų permainos, brangios trąšos, bet grūdų užteks.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Grūdininkai: sėją trikdo orų permainos, brangios trąšos, bet grūdų užteks.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Sniegė Balčiūnaitė

Apr 11, 2022, 9:41 AM

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad derlius bus mažesnis dėl menkesnio tręšimo. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus mano, kad didžiausias trukdis sėjai – permainingi orai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog grūdų Lietuvoje pristigs.

Trąšų turėtų užtekti, galima tręšti mažiau

A.Svitojus sako, kad paprastai ūkininkai 70 proc. trąšų nusiperka rudenį. „Jeigu tu – Jemelia (tinginį įkūnijantis animacinis personažas), miegi ant pečiaus, tada pavasarį perki trąšas. Visi ūkininkai perka trąšas vėliausiai iki spalio-lapkričio. Jeigu jau kitą savaitę reikėtų sėti ar šią, viskas jau po ranka“, – BNS teigė jis.

„Ypač verkia tie, kurie daug turi. Vidutiniai ūkiai neverkia, nes visada trąšų naudojo mažiau. Norinti didelių derlių, be saiko tręši. Kai pigios trąšos buvo, tada ir barstydavom, o dabar turime taupyti ir skaičiuoti“, – kalbėjo A.Svitojus.

Žemės ūkio rūmų vadovas abejoja, ar daug ūkininkų perka brangias trąšas: „Žemė iš anksčiau įtręšta ir ji nejaus trąšų trūkumo. Dvejus metus gali maitintis iš tų turimų lašinukų. Ateityje, manau, kad kainos normalizuosis, pakris“.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigė girdėjęs kalbų, jog Kinija turi didelį pigių grūdų rezervą ir juos gali patiekti į rinką: „Jeigu norėtų pakenkti, patiektų į rinką. Pirko nuo 150 eurų už toną, o dabar grūdų kaina apie 400 eurų“.

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas mano, kad išbrangusios trąšos duos ir naudos – bus galima greičiau įgyvendinti europinius žalinimo reikalavimus: „Bus tam tikras spyris pergalvoti, ar tikrai reikia tų trąšų tiek, kiek buvo naudojama, kai jos buvo pigios“.

A.Macijausko teigimu, Lietuvoje trąšų trūkumo nėra, jas atgabena britai, norvegai, tačiau jos yra brangios.

„Trąšų yra, jų yra pakankamai, bet jos labai brangios. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azotinės trąšos pabrango 6 kartus – amonio salietra kainavo 600 eurų, dabar – 1,2 tūkst. eurų už toną“, – BNS teigė A.Macijauskas.

V.Buivydo skaičiavimais, kai kurie trąšų komponentai pabrango net 12 kartų, dvigubai trigubai kilo dyzelino, du – detalių ir remonto kainos.

Ūkininkai neturi pinigų – apyvartinių lėšų pirkti tas trąšas. Tai arba neperka iš viso, arba perka žymiai mažiau – už tiek, kiek turi pinigų, arba tiek, kiek mano, kad jiems apsimoka. Ir daug kas jau arti tos ribos, kai finansiškai-ekonomiškai nebeapsimokės investuoti į trąšas. Esame labai arti tos ribos“, – situaciją aiškino A.Macijauskas.

Pūdymų naudojimas gali didinti derlių

Kol kas neaišku, ar šalies ūkininkai šiemet turės daugiau darbų – ar ryšis apsėti didesnius laukų plotus, nes dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių pasaulinei maisto rinkai leista laikinai neriboti žemės ūkio veiklos pūdymuose.

V.Buivydas mano kad besinuomojantieji žemę bandys iš jos „ištraukti maksimalią naudą“ – imsis pūdymų.

A.Macijausko skaičiavimais, dėl to atsirastų apie 100 tūkst. hektarų papildomos dirbamos žemės, bet A.Svitojus mano – apie 40 tūkst. ha. Jo teigimu, pūdymus apsėjus grūdinėmis kultūromis efektas nebūtų didelis – reikia ieškoti pelningesnių kultūrų.

„Reikėtų daugiau investuoti į kukurūzų sėją, kuriuos pašarams perkame, kanapėmis galima apsėti“, – svarstė jis.

A.Macijauskas sako, kad besiilsinčią žemę apsėjus grūdinėmis kultūromis rudenį pavyktų papildomai prikulti 300-400 tūkst. tonų grūdų – tai leistų iš dalies kompensuoti galimas derliaus netektis. A.Svitojus abejoja, ar daugiau negu pusę pūdymų pavyktų užsėti.

„Padidėtų pasėlių plotai ir galbūt su sumažėjusiomis trąšų normomis sugebėtume užsiauginti pakankamą gerą derlių, kuris atitiktų daugiametį vidurkį“, – BNS tvirtino A.Macijauskas.

Jis prognozuoja, kad grūdų derlius šiemet bus menkesnis – apie 5-6 mln. tonų – mažiau negu daugiametis vidurkis.

Ministras: Lietuva grūdų nepristigs

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva pagal apsirūpinimą grūdais ir jų produktais pirmauja Europos Sąjungoje (ES).

„Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad grūdų pristigs“, – BNS pareiškė ministras.

Tačiau jis pripažįsta, kad pasauliniu mastu susirūpinimą kelia geopolitinė situacija, nes Rusija ir Ukraina buvo svarbios pasaulinės grūdų ir aliejinių augalų sėklų rinkos dalyvės.

K.Navicko teigimu, mažiau kukurūzų ar kitų pašarų iš Ukrainos šiemet reiškia ir mažiau ir brangesnius pašarus gyvuliams. Anot jo, šiuos iššūkius ES spręs skatindama auginti daugiau pašarinių baltyminių augalų vidaus rinkoje.

Lietuvoje pernai rudenį buvo pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų (Iš jų 780 tūkst. ha kviečių) – panašiai, kiek ir ankstesniais metais, o žieminių rapsų pasėta 326 tūkst. ha – 10 proc. daugiau negu pernai. Sąlygos sėjai ir peržiemojimui apskritai, pasak ministro, buvo palankios.

Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 66 proc. visų javų, o žieminiai rapsai beveik išstūmė vasarinius. Ruošiantis likusiai vasarinių pasėlių sėjai žemdirbiams neturėtų būti sunku susidoroti – daugelis yra sėją suplanavę ir apsirūpinę trąšomis bei sėkla.

Remiantis šiais rodikliais Lietuvoje galima būtų tikėtis apie 6 mln. tonų bendro grūdų derliaus. Priklausomai nuo įvairių sąlygų derlius gali svyruoti iki milijono tonų.

2020 metais prikultas rekordinis kiekis grūdų – 6,9 mln. tonų, o pernai dėl itin sudėtingų orų prikulta gerokai mažiau – 5,6 mln. tonų, bet ir tokio kiekio Lietuvai užtektų beveik trejiems metams.

Didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja: 2020 metais – 4,9 mln. tonų, o 2021 metais – 3,6 mln. tonų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ko reikia lengvesniam nekompensuojamų medikamentų gavimui?