Pasak pastarosios naujienų agentūros, įmonė pranešė dėl „techninių priežasčių“ negalinti sumokėti 11,6 mln. JAV dolerių (10,6 mln. eurų) palūkanų už JAV doleriais denominuotas euroobligacijas.
JAV Iždas įmonei sankcijas įvedė nuo ketvirtadienio, o jau anksčiau jai buvo taikomos Jungtinės Karalystės (JK) sankcijos.
Vašingtonas paminėjo „Alrosa“ vaidmenį teikiant „papildomą paramos ir pajamų šaltinį“ Rusijos vyriausybei, pastarajai surengus invaziją į Ukrainą.
Įmonė jau anksčiau pateko į JK akiratį, kuri paskelbė papildomas asmenines sankcijas vadovui Sergejui Ivanovui, kurio tėvas vadinamas tokiu pat vardu ir pavarde, kaip asmuo, Kremliuje ėjęs personalo skyriaus vadovo pareigas.
„Alrosa“ teigė, kad dėl naujausių priemonių „techniškai nepajėgi“ tinkamai padengti skolinių įsipareigojimų, nors ir turi tam reikalingų finansinių išteklių.
Bendrovė yra įsikūrusi Jakutijoje, Sachos Respublikoje, Rytų Sibire.
Kovo mėnesį „Alrosa“ paskelbė, kad 2021 metais jos grynasis pelnas per metus išaugo tris kartus iki 91,3 mlrd. rublių (1,1 mlrd. JAV dolerių, 1 mlrd. eurų).
Mokėjimai už obligacijas turėjo būti atlikti balandžio 9 dieną, šeštadienį, tačiau „Interfax“ pažymėjo, kad jei numatyta mokėjimų dieną būna savaitgaliais, mokėjimai paprastai perkeliami į artimiausią darbo dieną.
Rusija yra didžiausia pasaulyje natūralių deimantų gamintoja, o „Alrosa“ tenka 93 proc. šalis produkcijos, teigiama bendrovės svetainėje.
JAV paskelbus apie sankcijas, praėjusį penktadienį „Alrosa“ akcijos Maskvos biržoje atpigo 13 procentų.
Balandžio 5 dieną, prieš paskelbiant papildomas JAV sankcijas, bendrovė pranešė, jog „imasi visų įmanomų žingsnių ir priemonių“ mokėjimams atlikti.
