Išsiskiria parlamentarų nuomonės dėl palūkanų normų didinimo poreikio: ECB sprendimas gali neigiamai paveikti ekonomiką

Seimo narių požiūriai į tai, ar ketvirtadienį posėdžiausianti Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – išsiskiria. Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė mano, kad būtent euro zonos pinigų politikos formuotojai yra tie, kurie dar gali imtis kokių nors veiksmų prislopinant kainų augimą, kadangi šalys narės jokių monetarinės politikos įrankių apskritai neturi.

ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>T.Bauro nuotr.
ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>T.Bauro nuotr.
ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>T.Bauro nuotr.
ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>T.Bauro nuotr.
ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
ECB Valdančioji taryba turėtų imtis bazinių palūkanų normų didinimo – parlamentarų nuomonės išsiskiria.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Leonardas Marcinkevičius

Apr 12, 2022, 5:16 PM

Tačiau kitos opozicinės politinės jėgos – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad dabar ECB sprendimas didinti palūkanų normas kainų augimo jau nebeprislopintų, kadangi sprendimų priėmėjai jau pavėlavo imantis reikiamų veiksmų.

Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipia dėmesį, kad finansų analitikai ir rinkų dalyviai dar šiemet tikisi vieno ar dviejų palūkanų normų padidinimų po 0,25 proc. Politiko vertinimu, ekonominis neapibrėžtumas išlieka labai didelis, o pinigų politikos sprendimai priklausys nuo įvairių veiksnių visumos.

„Jeigu infliaciją sukelia pasiūlos sutrikimai, pavyzdžiui, pasauliniai energijos ar maisto kainų šokai, tokiais atvejais pinigų politikos galimybės yra žymiai mažesnės. Stabdydama pasiūlos sukeltą infliaciją didesnėmis palūkanų normomis, pinigų politika tik apsunkintų ekonomikos atsigavimą.

Tokiu atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo užmokesčio dinamikai. Šiuo požiūriu euro zona kaip visuma išsiskyrė nuo JAV ar Jungtinės Karalystės, kur paspartėjęs darbo užmokesčio augimas paskatino centrinius bankus greičiau griežtinti pinigų politiką“, – Eltai teigė M. Majauskas.

A. Butkevičius mano, kad ECB jau pavėlavo: įžengėme į nevaldomos infliacijos laikotarpį

Ekspremjeras A. Butkevičius sutinka, kad palūkanų normų kilstelėjimas dabar nėra reikalingas, kadangi tai gali prislopinti Europos ekonominį potencialą. Tačiau parlamentaras negaili kritikos ECB Valdančiosios tarybos nariams, kurie, jo vertinimu pavėlavo priimi reikiamus pinigų politikos sprendimus dar praėjusiais metais, o dėl to visa euro zona dabar susiduria su nekontroliuojamu kainų augimu.

„Mano asmenine nuomone, mes jau įžengę į nevaldomos infliacijos laikotarpį ir palūkanų padidinimas gali netgi apsunkinti ne tik viešųjų finansų sistemą, bet ir verslininkų veiklą. Jau yra įsijungęs karas ir jie praradę tam tikras eksporto rinkas, importo žaliavų rinkas. Ir jiems dabar jau reikalingos didesnės apyvartinės lėšos“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Ekspremjero vertinimu, sprendimai dėl palūkanų normų didinimo dabar tėra „pavėluotas etapas“, kadangi nepaisant sparčiai kylančių kainų, įmonės ir taip patiria finansių sunkumų, o tolimesnis skolinimosi branginimas verslo sąlygas dar labiau pablogintų.

„Bankai atsargiau elgsis su paskolų išdavimu ūkio subjektams, dėl to, kad atsirado kitokia geopolitinė situacija. O stambios įmonės daugiausia dirba su paskolomis. Kaip tu kitaip subalansuosi piniginius srautus, kai yra didžiulės apyvartos“, – tikino jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario vertinimu, verslo galimybės pasiskolinti jau ir taip apsunkintos, kadangi prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje komerciniai bankai ėmė atidžiau vertinti galimas rizikas ir skolina kur kas atsargiau.

„Europos centrinio banko vaidmuo jau nebereikalingas, dabar jau patys komerciniai bankai tai sprendžia. Skolinimosi kaina tik didės“, – prognozuoja A. Butkevičius.

M. Majauskas: būtent skatinamoji ECB politika sutrumpino pandeminį ekonomikos nuosmukį

Tuo metu M. Majauskas euro zonos pinigų politikos formuotojų atžvilgiu toks kritiškas nebuvo. Valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai atstovaujantis parlamentaras aiškina, kad greitų sprendimų reaguojant į infliacijos šoką ECB nesiėmė, kadangi banko Valdančioji taryba 2 proc. infliacijos vidurkį kaip savo tikslą yra iškėlusi vidutiniam, o ne trumpajam laikotarpiui.

Todėl, pasak BFK pirmininko, euro zonos centrinis bankas turi reaguoti ne „čia ir dabar“, o įsivertinti ilgalaikį pinigų politikos priemonių poveikį, kuris pasireiškia ne iš karto.

Būtent žemų palūkanų normų išlaikymas per COVID-19 krizę, pasak konservatoriaus, buvo vienas iš esminių veiksnių, leidusių sustiprinti Europos Sąjungos valstybių ekonominį atsparumą.

„Skatinamoji ECB pinigų politika ir euro zonos fiskalinė politika sustiprino paklausą ir labai sumažino bei sutrumpino pandeminį ekonomikos nuosmukį. Euro zonos stipri paklausa yra tas veiksnys, kuris leidžia tikėtis, kad euro zonos ekonomika išvengs sąstingio ir krizės, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje poveikio“, – tikino jis.

R. Budbergtytė: dabar visi turi žiūrėti būtent į ECB

Vis tik Seimo Audito komitete dirbanti R. Budbergytė teigia, kad ECB yra vienintelė institucija, kuri dar bent kažkiek galėtų paveikti kainų augimo tendencijas.

„Be jokios abejonės, visi dabar turi žiūrėti į Europos centrinį banką ir laukti, ką gi jis nuspręs. Nes infliacija didėja visoje Europoje, mes tik gal labiausiai išsiskiriame“, – tvirtino ji.

Socialdemokratės vertinimu, sprendimas padidinti palūkanų normas būtų viena iš priemonių, kuri galėtų bent kažkiek prigesinti infliaciją. Valstybių narių Vyriausybių turimi įrankiai, pasak jos, gali iš esmės tik sušvelninti kainų augimo padarinius, tačiau paveikti infliacijos tendencijų nacionalinė valdžia niekaip negali.

„Daugiau priemonių valstybė, kuri neturi savarankiškos monetarinės politikos, imtis pažaboti infliacijai neturi, jeigu kalbame apie Lietuvą. Visa tai, kad ir ką pasiūlytų Vyriausybė, yra tik priemonės, kurios švelnina pasekmes, kertančias per žmonių perkamąją galią. Tačiau daryti įtaką pačiai infliacijai galime tik vienu būdu – nepilant daugiau pinigų į vartojimą“, – svarstė ji.

Euro zonos valstybės, jos nuomone, pateko į dviprasmišką padėtį, kadangi savarankiškų monetarinės politikos įrankių jos neturi, o imantis fiskalinių priemonių, kuriomis būtų švelninami kainų augimo padariniai, infliacijos kilimo tempas gali būti dar labiau paspartintas. Vis tik socialdemokratė sako esanti tikra, kad infliacijos padarinių amortizavimo valdantieji imtis privalo.

„Vėlgi susiduriame su tuo, kad socialinė atskirtis vis dar yra auganti ir nori nenori, bet Vyriausybė turi imtis tam tikrų priemonių skatinant vartojimą, padėti žmonėms išgyventi sunkmetį“, – kalbėjo R. Budbergytė.

M. Majauskas: fiskalinės priemonės veikia daug greičiau nei pinigų politika

Tačiau Seimo BFK pirmininkas M. Majauskas fakto, kad Lietuva neturi savarankiškų monetarinės politikos priemonių, nelaiko dideliu trūkumu siekiant suvaldyti infliaciją. Konservatoriaus teigimu, būtent Vyriausybių taikomos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos priemonės yra tinkamiausios, siekiant spręsti spartaus kainų augimo iššūkius.

„Ne ECB monetarinės politikos sprendimai, bet fiskalinės priemonės yra taiklesnis būdas reaguojant į pasiūlos trikdžių sukeltos infliacijos padarinius. Fiskalinės priemonės veikia daug greičiau nei pinigų politikos poveikis, jomis galima kompensuoti socialinius aukštos infliacijos padarinius, netrikdant rinkos savireguliacijos mechanizmo“, – tvirtino M. Majauskas.

Apskritai, Seimo nario vertinimu, Lietuva, tapusi bendros euro zonos pinigų politikos dalimi, laimėjo kur kas daugiau nei prarado. Jo teigimu, atskirų valstybių kursų svyravimai ir periodinės nacionalinių valiutų krizės buvo vienas iš esminių veiksnių, stabdžiusių Europos ekonominę integraciją.

„Plačiai pripažįstama, kad bendrosios pinigų politikos teikiama ekonominė nauda – prekyba, investicijos, žemos palūkanos, krizės valdymo priemonės – gerokai viršija nepatogumus, kai bendroji pinigų politika ne visuomet atitinka atskirų šalių poreikius“, – pažymi M. Majauskas.

Nepaisant augančios infliacijos, ECB palūkanų didinimo kol nesiėmė

ELTA primena, kad ECB kovo mėnesį padidino infliacijos prognozes dėl itin aukštų energijos kainų ir neapibrėžtumo dėl karo Ukrainoje.

Euro zonos centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės iki 5,1 proc., lyginant su ankstesne 3,2 proc. prognoze. Numatoma, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sieks atitinkamai 2,1 ir 1,9 proc., anksčiau prognozuota, kad ji sieks 1,8 procento.

„Infliacijos didėjimas ir toliau stebina dėl netikėtai didelių energijos kainų“, – tuomet sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

Tačiau, nepaisant kainų augimo prognozių, euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir aukštos infliacijos padariniams, ECB nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.

Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Vis tik akcentuojama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu.

Kaip aiškino ECB valdančiosios tarybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, apie bazinių palūkanų normų didinimą euro zonos pinigų politikos formuotojai šiuo metu net nesvarsto, tačiau sprendimas atverti galimybę turto pirkimo programą (TPP) nutraukti anksčiau nei planuota iš esmės reiškia, kad buvo sudarytos sąlygos priimti lankstesnius monetarinės politikos sprendimus, reaguojant į ekonominę situaciją.

„Euro sistemos pinigų politikos sprendimas šitomis didelio netikrumo sąlygomis pirmiausiai atidarantis duris įvairioms pinigų politikos opcijoms“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Aš į tai žiūriu kaip į rankų atsirišimą, kad euro sistema galėtų veikti plačiau“, – pridūrė jis.

Nors Lietuvos banko vadovas pažymi, kad nėra konkrečios datos, kada bus imtasi palūkanų normų didinimo, sprendimai tiek dėl skolinimosi galimybių, tiek dėl turto pirkimo programos ateities priklausys nuo konkrečių ekonominių prognozių bei infliacijos rodiklių.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis numatomas šį ketvirtadienį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.