„Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitus ekonominei situacijai Vyriausybė teikia pakoreguotą valstybės biudžeto projektą, kuris keičiamas dėl trijų esminių priežasčių.
Dėl infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketo įgyvendinimo, taip pat dėl numatyto finansavimo Ukrainos karo pabėgėliams, kurie yra Lietuvoje, ir dėl tarptautinių sankcijų, pasikeitus ekonominei situacijai ir išaugus apibrėžtumui, numatomas papildomas finansavimas kritinei nacionalinei infrastruktūrai“, – kalbėjo ministrė.
Valstybės biudžeto pajamos didinamos 733,6 mln. eurų, o išlaidos – 811,1 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis šiemet sieks apie 15,1 mlrd. eurų, išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.
Atnaujinamas ir „Sodros“ biudžetas. Pajamos didės 145,8 mln. eurų, taigi bendros pajamos sieks beveik 6 mlrd. eurų. Išlaidos didinamos 114,6 mln. eurų ir sieks 5,6 mlrd. eurų.
Pajamos savivaldybėms didinamos 90,1 mln. eurų, taigi savivaldybių biudžetai šiemet sieks 4,4 mlrd. eurų.
Anksčiau teigta, kad biudžeto deficitas sieks 3,3 proc. nuo BVP. Tačiau atnaujinus duomenis matyti, kad šiemet dėl visų išlaidų ir padidinto krašto apsaugos finansavimo, biudžeto deficitas galėtų siekti 4,9 proc. nuo BVP.
G.Skaistė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skola 2022 m. skola galėtų būti 43,3 proc. nuo BVP.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė antradienį pareiškė, kad taip kylant maisto produktų kainoms antrąjį šių metų pusmetį gali tekti vėl peržiūrėti biudžetą ir dar kartą bandyti amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms.
G.Skaistė neatmeta, kad to gali prireikti esant dideliam neapibrėžtumui, vis dėlto, jos manymu, numatytų priemonių turėtų pakakti.
Kiek pinigų ir kam bus skirta
Žmonių perkamajai galiai ir infliacijos pasekmėms švelninti numatyti 976 mln. eurų.
„Priemonių arsenalas pačiai infliacijai sumažinti yra ribotas, todėl mažiname infliacijos pasekmes ir renkamės strategiją didinti žmonių pajamas sparčiau nei auga infliacija. Pirmiausia kreipiame dėmesį į žmones, gaunančius mažesnes pajamas, pensijas, minimalią mėnesinę algą (MMA), jaunas šeimas ir neįgaliuosius. Žmonių perkamoji galia dėl to neturėtų nukentėti.
Pavyzdžiui, pensijos augtų 16 proc., visų išmokų dydžiai augtų apie 15 proc., o MMA „į rankas“ turėtų būti didesnė apie 80 eurų, palyginti su pernai“, – kalbėjo G.Skaistė.
Pagalbai karo pabėgėliams iš viso būtų skiriami 370 mln. eurų. Iš jų socialinei paramai (išmokoms vaikams, socialinei pašalpai, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms) numatyta 292 mln. eurų.
„Dalis šių lėšų yra numatyta Vyriausybės rezerve. Kadangi yra didelis neapibrėžtumas, nes nežinome, kaip vystysis karas, kiek ukrainiečių dar gali atvykti ir kiek jų planuotų pasilikti, numatoma teisė dalį šių asignavimų skolintis, jei prireiks“, – teigė G.Skaistė.
Ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui numatyti 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai, vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui būtų skirta 15 mln. eurų iš visų 370 mln. eurų pagalbos paketo.
Saugumui ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymui numatyti 158,3 mln. eurų.
„Tai susiję su tarptautinių sankcijų taikymu ir poveikiu mūsų ekonominei situacijai. Pirmiausia tai susiję su mūsų geležinkelių infrastruktūra. Kadangi „Lietuvos geležinkelių“ pajamos tikrai ženkliai krenta dėl pritaikytų sankcijų ir negalėjimo gabenti tam tikrų prekių iš Rusijos ir Baltarusijos, įmonei reikalinga parama infrastruktūros išlaikymui.
Pirmiausia, 72 mln. eurų reikalingi geležinkelių elektrifikavimo projektui. Įmonė planavo tai finansuoti savo lėšomis, bet pajamoms krentant tokių galimybių dabar neturi“, – aiškino G.Skaistė.
Iš 158,3 mln. eurų kitai geležinkelių infrastruktūrai numatyta 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 m. Lietuvoje infrastruktūrai – patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms – planuojama papildomai skirti 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui – 1,9 mln. eurų, lėšas skiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Vyriausybė šį biudžeto projekto pakeitimą svarstys trečiadienį, Seimui jis bus pateiktas – ketvirtadienį.
