„Terminalo Baltijos šalims užtenka. (...) Taip pat turime visas indikacijas, kad Suomija ir Estija kartu iki šildymo sezono pradžios pasistatys savo terminalą“, – BNS paklaustas, kaip Lietuva ir Baltijos šalys ruošiasi apsirūpinti dujomis kitam šildymo sezonui, spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė D. Kreivys.
Kovo pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Klaipėdos SGD terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų poreikio. Pasak D.Kreivio, premjerė turėjo galvoje, kad terminalo neužtenka Baltijos šalims kartu su Suomija.
„Premjerė sakė, kad neužtenka Baltijos šalims ir Suomijai – visai bendrajai rinkai. Tačiau Suomija turi alternatyvius šaltinius. Suomiai gali konvertuoti dujas į mazutą“, – teigė energetikos ministras.
„Baltijos šalims, taip – šiai dienai užtenka terminalo. Pagal tas galias, kurios yra, su gal kartais nedideliu ribojimu didesniems vartotojams, iš principo mes esame tikrai saugūs“, – tvirtino D.Kreivys.
Nauji terminalai Lietuvai konkurencijos nesudarytų
D.Kreivys naujienų agentūrai BNS teigė, jog jei Latvija bei Estija kartu su Suomija pastatytų savo SGD terminalus, jie nesudarytų konkurencijos Klaipėdoje esančiam laivui-saugyklai. Ministro teigimu, bendrą Baltijos šalių dujų rinką išplės netrukus pradėsiantis veikti dujotiekis iš Lietuvos į Lenkiją.
„Europoje terminalo išnaudojimas siekia maždaug 70 proc. Tai – labai geras rodiklis. Šiuo metu Klaipėdos terminalas dirba šimtu procentu – Europoje nėra tokių skaičių. Tai reiškia, kad netgi pasileidus Suomijos-Estijos terminalui, erdvės visiems veikti pelningai iki tos 70 proc. ribos tikrai bus. Juo labiau, kad Lenkijos rinka yra drastiškai auganti, tad galime įsivaizduoti, kad nemaža dujų kiekio dalis pateks į Lenkiją“, – BNS teigė D.Kreivys.
„Turbūt terminalui nėra gerai, kai jis dirba šimtu procentų. Mes labai džiaugsimės, kad dar atsiras ir kitų, kurie padės mums nešti naštą aprūpinant regioną dujomis“, – pridūrė ministras.
Pasak D.Kreivio, Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ iki šių kalendorinių metų pabaigos per Klaipėdos SGD terminalą yra užsisakiusi „nemažą dalį“ SGD krovinių. Pirmasis „PGNiG“ skirtas krovinys į terminalą bus atgabentas gegužę.
Latvijos valdančioji koalicija šios savaitės pradžioje sutarė, kad Latvijai būtina turėti savo SGD importo terminalą. Preliminariai nuspręsta, kad jis turėtų būti statomas daugiausia privačių investuotojų lėšomis Skultės arba Rygos uoste, tačiau pripažinta, jog šio projekto greitai įgyvendinti nepavyks.
Tuo metu Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas ir Suomijos ekonomikos reikalų ministras Mika Lintila praėjusią savaitę sutarė, kad Suomija ir Estija bendrai nuomosis plaukiojantį SGD terminalą, kuris užtikrins abiejų šalių dujų tiekimo saugumą.
Skaičiuojama, kad vien Estijos išlaidos plaukiojančio terminalo nuomai pagal palankiausią scenarijų sieks apie 10 mln. eurų per metus. Tačiau Estija per metus suvartoja apie 5 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, tuo metu Suomija – apie 23 TWh.
