„Infliacija sulėtės antroje metų pusėje, tiesiog natūraliuoju būdu. Labai aukštas slenkstis, kuris buvo pasiektas praėjusių metų antroje pusėje, prasidėjus infliacijos spartėjimui, jeigu nebus kažkokių ypatingų, labai dramatiškų ekonominės situacijos pokyčių, infliacija sulėtės“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Premjerė tikino, kad valstybė imsis priemonių prieš tų kainų augimą, kurios yra reguliuojamos, nes rinkos kainų reguliavimas reikštų didesnę naštą mokesčių mokėtojams.
„Kainos yra arba reguliuojamos, arba rinkos. Visiškai užšaldyti kainų augimą reikštų, kad mes prisiimtume labai didelę naštą tokiu atveju, visi mokesčių mokėtojai duotuotų tas sumas iš biudžeto ir tai nebūtų teisingas signalas“, – sakė politikė.
Susiję straipsniai
„Manau, kad tas kelias, kuris yra pasiūlytas, apriboti kainų augimą likusią dalį duotuojant iš biudžeto yra teisingas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas yra numatęs tris tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc.