Lietuva jau tampa patraukliu tašku dirbantiems, tačiau to nepakanka – iliuzijas griauna užsieniečių požiūris

Pasak demografijos tyrinėtojų, Lietuva jau tampa imigracijos šalimi. Nors žmonių daugėja, o ir karas Ukrainoje keičia situaciją, laisvos darbo vietos neužsipildo – kelių specialybių darbuotojų kaip trūko, taip ir trūksta. „Pigios darbo jėgos atsivežimas dar nė vienoje valstybėje ir šalyje niekada nedavė ilgalaikės naudos“, – komentavo Lietuvos socialinių mokslo centro vadovas Donatas Burneika. Vis tik pabrėžė, kad Lietuva vis dar yra gan patraukli šalis darbo migracijai.

Kovo pabaigoje šalyje buvo bent 13,5 tūkst. laisvų darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo pabaigoje šalyje buvo bent 13,5 tūkst. laisvų darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva jau tampa imigracijos, o ne emigracijos šalimi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuva jau tampa imigracijos, o ne emigracijos šalimi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiausia pateikiamų darbo pasiūlymų ukrainiečiams – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiausia pateikiamų darbo pasiūlymų ukrainiečiams – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiausia pateikiamų darbo pasiūlymų ukrainiečiams – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiausia pateikiamų darbo pasiūlymų ukrainiečiams – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kovo pabaigoje šalyje buvo bent 13,5 tūkst. laisvų darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo pabaigoje šalyje buvo bent 13,5 tūkst. laisvų darbo vietų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Laisvų darbo vietų skaičius ukrainiečiams siekia beveik 6 tūkst.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvų darbo vietų skaičius ukrainiečiams siekia beveik 6 tūkst.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 18, 2022, 7:37 PM

Užsieniečiai čia dirba pagal trūkstamų profesijų sąrašą, o nuo karo bėgantys ukrainiečiai – pagal išgales: jei darbo reikia greičiau, renkasi vienokias profesijas, tačiau jei nėra skubu – verčiau pasirinks darbą pagal turimą kvalifikaciją.

Statistika ir džiugina, ir verčia pasitempti

„Jei mes kalbėtume bendrai apie ne Europos Sąjungos (ES) piliečių atvykimą į Lietuvą, galima sakyti, kad Lietuva jau tampa imigracijos, o ne emigracijos šalimi. Vis daugiau žmonių pasirenka Lietuvą kaip tikslo šalį, kur norėtų dirbti ir gyventi, ypač daug atvykstančių yra darbo tikslais“, – pasidalijo įžvalgomis migracijos sociologė Giedrė Blažytė.

Nors 2021 m. atvykusiųjų statistika dar nesudaryta, užsieniečių, kurie registruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje, skaičius per pastaruosius kelerius metus pastebimai auga. „Šių metų pradžioje užsieniečiai, kurie Lietuvoje jau deklaravo savo gyvenamąją vietą, sudarė daugiau negu 3 proc. visų Lietuvos gyventojų“, – teigė G.Blažytė.

„Iki karo dešimtimis tūkstančių migrantų dirbo atvykę iš Rytų ir sudarė ne vieną procentą darbuotojų visos darbo jėgos. Mūsų ūkis yra paremtas gana pigia darbo jėga, tai, be abejo, verslas ieškojo alternatyvų ir rado Rytuose“, – kalbėjo D.Burneika.

Visgi pašnekovas portalui lrytas.lt aiškino, kad jei Lietuvoje ir toliau vystysime tokį ūkį, kuris nėra itin aukštos pridėtinės vertės, tai mums ir toliau trūks statybininkų, vairuotojų ar kitokių specialistų.

Statistikos departamento skelbiama informacija, 2020 m. į Lietuvą atvyko apie 20,8 tūkst. šios šalies piliečių, o emigravo – 15,3 tūkst.

Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad įstojimas į ES atvėrė laisvo darbo judėjimo galimybes ir tuomet Lietuva patyrė tiek protų, tiek darbo jėgos nutekėjimą. Šalis patyrė struktūrinio nedarbo problemų, darbo paklausa neatitiko pasiūlos.

Vis tik tokia statistika ir džiugina, ir verčia pasitempti. Kaip pažymėjo migracijos sociologė, imigrantai mums reikalingi ir bus reikalingi dėl gana sparčiai senstančios visuomenės ir mažėjančio gimstamumo.

Atvykę ir šalyje įsitvirtinantys užsieniečiai dalį gąsdina dėl to, kad galimai užims potencialias darbo vietas. Visgi pašnekovė akcentavo, kad dėl to nereikėtų baimintis.

Ji aiškino, kad svarbu suprasti ir tai, kad atvykę imigrantai kuria darbo vietas, moka mokesčius į Lietuvos biudžetą bei perka prekes ir paslaugas – vienaip ar kitaip prisideda prie mūsų šalies ekonomikos.

Darbuotojų daugėja, tačiau darbo vietų dar daugiau

Kaip teigė G.Blažytė, pastarieji keleri metai parodė, kad Lietuvoje didelė dalis užsieniečių dirba pagal vadinamą trūkstamų profesijų sąrašą. 2020 m. trečiųjų šalių piliečiai daugiausia dirbo tarptautinių krovinių pervežimo, statybos ir kitose pramoninėse verslo šakose.

„Kadangi darbai Lietuvoje gerėja dėl darbo sąlygų ir kylančių atlyginimų, tai, be abejo, Europos kontekste Lietuva tampa visai nebloga vieta dirbti, nors ne pačia geriausia“, – sutiko Lietuvos socialinių mokslo centro vadovas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jei tam tikrose rinkose situacija susiklosto taip, kad darbuotojų neįmanoma atsivežti, kyla algos, o tuomet iš užsienio grįžta ir lietuviai. Kaip aiškino D.Burneika, didelė imigracija bet kokiu atveju mažins reemigraciją.

I.Genytė-Pikčienė taip pat akcentavo, kad būtent užsieniečiai ir karo pabėgėliai iš Rytų suaktyvintų darbo rinką: naudinga tiek socialinėms ilgalaikėms perspektyvoms, tiek viešiesiems finansais, tiek ir darbo rinkos efektyvumui.

„Kita vertus, tie Ukrainos darbuotojai, kurie dirbo iki karo Lietuvoje, daugiausia transporte ir statybose, turbūt kaip tik išvyko į Ukrainą kovoti, tai, matyt, sukels tam tikrų iššūkių minėtiems sektoriams“, – kalbėjo ekonomistė.

„Taip, didesnė dalis darbo tikslais atvyksta vyrų, bet reikėtų nepamiršti, kad kalbant apie vyriškąją pusę, svarbu ir šeimos migracija. Jei jie jaučiasi gerai, tai potencialiai galvoja, kad atsiveš šeimą. Jiems leidimai gyventi išduodami dažniau“, – lygino G.Blažytė.

Visgi portalo lrytas.lt kalbinta migracijos sociologė pabrėžė, kad užsieniečių imigracija dėl darbo ar šeimos nesikeičia daug metų.

„Statistikos departamentas pateikia statistiką nuo įstojimo į ES, 2004 m. Matome, kad dažniausiai atvyksta Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos piliečiai. 2020 duomenimis, Ukrainos piliečiai, kuriems buvo suteiktas leidimas gyventi, sudarė 32 proc., Baltarusijos – 24, o Rusijos – 17 proc.“ – komentavo migracijos sociologė.

G.Blažytė, paklausta, kokios įtakos lietuvių tarptautinei migracijai galėtų padaryti karas Ukrainoje, patikino, kad dabar pasakyti neįmanoma – galima daryti tik tam tikras prielaidas.

Jei reikia pinigų – imsis ir nekvalifikuoto darbo

Migracijos departamento (MIGRIS) naujausiais duomenimis, per visą laikotarpį į Lietuvą atvyko apie 38 tūkst. Ukrainos piliečių, iš kurių kiek daugiau nei 20 tūkst. sudaro 18–64 metų asmenys.

Iš pateiktų statistinių duomenų matyti, kad imigravusių vyrų – mažuma. Pavyzdžiui, kovo paskutinių dienų duomenimis, nuo vasario 24 d. į Lietuvą atvyko ir MIGRIS sistemoje užsiregistravo apie apie 11,4 tūkst. vyrų. Tai kone trečdalis visų pabėgėlių.

Kaip portalui lrytas.lt komentavo Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė, balandžio pradžioje darbą ukrainiečiams siūlė 769 darbdaviai, o laisvų darbo vietų skaičius siekė beveik 6 tūkst. Daugiausia pasiūlymų darbo pozicijoms pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, administracinę ir aptarnavimo veiklą, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės.

„40 proc. atvykusių turi aukštąjį ar kitą kvalifikuotam darbui tinkantį išsilavinimą. Jau turime pavyzdžių, kad Lietuvoje jau dirba ir IT specialistai, laborantai, mokytojų, gydytojų odontologų, slaugytojų ar socialinių darbuotojų padėjėjai, meno galerijos prižiūrėtojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, mokyklos psichologai.

Užimtumo tarnyboje taip pat įdarbinome 5 ukrainietes, konsultuojančias atvykusius karo pabėgėlius Kauno ir Vilniaus registracijos centruose“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė.

I.Vegytė dėstė, kad dalis ukrainiečių nori dirbti medicinos ir pedagogikos srityse ir tam turi kvalifikaciją. Taip pat ukrainiečiai pageidauja tęsti savo veiklą Lietuvoje arba tapti buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, administratoriais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad norintys įsidarbinti greičiau, renkasi nekvalifikuotas darbo pozicijas. Tokių karo pabėgėlių – dauguma, patvirtino Užimtumo tarnybos atstovė.

Įdarbinimo pasiskirstymas plečiasi

Registracijos centrai Vilniuje, Kaune, Alytuje, Klaipėdoje ir Marijampolėje iki šiol priėmė didžiausius karo pabėgėlių skaičius. I.Vegytės pastebėjimu, daugiausia pateikiamų darbo pasiūlymų yra trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Vis tik pastebima, kad įdarbinimo geografija sparčiai plečiasi. Ukrainiečiai aktyviai dirba Zarasų, Visagino, Širvintų, Šilalės, Akmenės ir kituose Lietuvos rajonuose.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad kovo pabaigoje šalyje buvo bent 13,5 tūkst. laisvų darbo vietų.

Kalbant apie tarptautinės migracijos mastus, turime atsigręžti į praėjusių metų vasarą, kurioje išaugo neteisėtos migracijos skaičiai iš Baltarusijos, atkreipė dėmesį G.Blažytė.

Pašnekovės tikinimu, ši situacija ir jau daugiau nei mėnesį vykstantis karas parodė, kad migracijos klausimas yra kaip niekad aktualus, o problemos taip greitai neišsprendžiamos.

Jos tikinimu, svarbu įvertinti, kiek ukrainiečiai norės ir galės likti Lietuvoje, kokia bus karo Ukrainoje eiga. Vis tik migraciją gali pakeisti besibaigianti pandemija ir laisvėjantys reikalavimai. „Galbūt matysime, kad dėl besibaigiančios pandemijos dalis žmonių, kurie buvo sugrįžę į Lietuvą, grįš į ankstesnę gyvenamąją vietą“, – sakė pašnekovė.

G.Blažytė paragino atsižvelgti ir į Tarptautinio valiutos fondo atlikto tyrimo Vokietijoje apie 2015–2016 migrantų krizę, išvadas.

„Buvo analizuojama, kokia yra ekonominė migrantų nauda. Teigta, kad vienas euras, kuris buvo išleistas migrantų integracijai 2015–2016 m. migrantų krizės metu, parodė, kad po penkerių metų į Vokietijos biudžetą grįžo dvigubai didesnė suma. Tai rodo, kad reikia investuoti į integracijos programas, į kalbos kursus ir ta grąža anksčiau ir vėliau sugrįžta“, – sakė ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.