Įvertino baltarusių reakciją į sankcijas: tai turi ekonominės logikos

Baltarusijai ėmusis atsakomųjų priemonių ir uždraudus Europos Sąjungos (ES) vilkikams įvažiuoti į jos teritoriją, išskyrus šalia pasienio numatytas specialias vietas krovinių perkėlimui, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, kad Minsko sprendimas yra profesionalesnis nei ES, kuri tokio sprendimo nepasiūlė. Pasak jo, tai užtikrins stabilų pajamų srautą šios šalies logistikos bendrovėms.

„Linava“ atstovas Artūras Telmentas taip pat sako, kad baltarusių reakcija į sankcijas turi ekonominės logikos.<br>D.Umbraso nuotr.
„Linava“ atstovas Artūras Telmentas taip pat sako, kad baltarusių reakcija į sankcijas turi ekonominės logikos.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 19, 2022, 3:30 PM

Tuo metu nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Artūras Telmentas taip pat sako, kad baltarusių reakcija į sankcijas turi ekonominės logikos.

„Jie (baltarusiai – BNS) tokias veiksmais bando išsaugoti tą rinką ir netgi dar daugiau jos atsikovoti – į baltarusiškus vilkikus susikraus visas iš Vakarų dar leistinas prekes ir važiuos į Rusiją, Uzbekistaną, Turkmėnistaną ar tą patį Kazachstaną“, – BNS sakė A. Telmentas.

Pasak „Linekos“ prezidento Edmundo Daukanto, Baltarusijos sprendimas pritaikyti atsakomąsias sankcijas ES vežėjams nenustebino, o tvarka, kai atskirų šalių vežėjai dirba savo teritorijoje, iš ekonominės ir logistinės pusės yra teisinga.

„Aš jau anksčiau sakiau, kad jei mes priimame sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos vežėjų stabdymo, nes tai nėra prekybos tarp ES bei Baltarusijos ir Rusijos embargas, turime pasiūlyti ir logistikos sprendimą, kaip toliau vežti prekes ir organizuoti jų perkrovimą ES teritorijoje. ES tokio sprendimo nepasiūlė, o Baltarusija šiuo atveju logistikos srityje pasirodė profesionaliau“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

„Jei prekybos embargo nėra, bet stabdome transporto priemones, vadinasi, įgyvendiname Europos kontinento mobilumo paketą – kiekvienas vežėjas dirba savo teritorijoje. Tam reikia logistikos sprendimų, kad transporto priemonės ties tam tikra riba sustotų, o prekės judėtų toliau“, – pridūrė „Linekos“ vadovas.

Jo teigimu, panaši situacija buvo iki 2004 m., kai Lietuva ir Lenkija dar nebuvo tapusios ES narėmis. Vokietijos pasienyje su Lenkija buvo šimtai logistikos centrų, kur buvo perkraunamos prekės – vokiečiai atveždavo prekes iki savo pasienio ir atiduodavo Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir kitų Rytų šalių vežėjams gabenti toliau.

„Tuos pinigus, kurių Baltarusijos vežėjai neteks negalėdami išvažiuoti į ES, uždirbs jų logistikos kompanijos, muitinės sandėliai, perkrovėjai ir panašiai. Tuo pačiu Baltarusijos vežėjams bus užtikrinti gražūs važinėjimai didžiulėje Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje“, – sakė E. Daukantas.

Anot A. Telmento, jei panašias sankcijas pritaikys ir rusai, įmonei teks atleisti Rytų kryptimi iki šiol vykusius darbuotojus.

„Mes kol kas dabar mėginame iš Latvijos per Rusiją į Kazachstaną važiuoti, tačiau neaišku, kada rusai paskelbs tas sankcijas. Kada tai nutiks, tada ta mūsų parko dalis, kuri važiavo į Rytų pusę, bus uždaryta: atleisime ne Lietuvos piliečius, didžiąją dalį baltarusių ir tiek to verslo“, – sakė „Telmento transporto“ vadovas.

Pasak „Linekos“ prezidento, analogiško sprendimo iš Rusijos pusės galima tikėtis – kol kas Maskva teigia svarstanti atsakomuosius veiksmus dėl ES sankcijų.

„Kai matai visiškai logišką ir logistiškai teisingą sprendimą, aš labai nustebčiau, jei Rusija to nedarytų, nors iš tos šalies dažnai tenka sulaukti keistų ir neprotingų sprendimų. Ties Suomijos pasieniu logistikos centrų Rusijos pusėje jau ir dabar yra labai daug, pasienyje su Latvija tų centrų taip pat yra, pavyzdžiui, Smolensko srityje“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško anksčiau yra sakęs, kad atsakomosios priemonės svarstomos.

„Linava“ anksčiau skelbė, kad užsidarius Rytų rinkoms nukentėtų mažiausiai per tūkstantis šalies vežėjų, ypač mažieji, o apie 10 tūkst. darbuotojų liktų be darbo.

Baltarusija nuo balandžio 16 d. uždraudė ES registruotoms transporto priemonėms įvažiuoti į Baltarusiją. Išimtis taikoma važiuojant per tam tikrus patikros punktus į specialiai tam skirtas vietas, skirtas krovinių perkėlimo operacijoms ir pervežimams atlikti. Šiuo metu yra numatyta 14 tokių vietų, tačiau Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas, susitaręs su Susisiekimo ministerija, jų galės nustatyti daugiau.

Šių veiksmų Baltarusija ėmėsi reaguodama į balandžio 8 d. įsigaliojusias ES sankcijas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos krovinių vežėjams vykdyti veiklą bendrijos valstybėse narėse. Išimtys yra taikomos būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto produktams, humanitarinei pagalbai ir energijai.

Draudimas taip pat nėra taikomas ir per Lietuvą vykstančiam Rusijos tranzitui į Karaliaučių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidentiniai debatai ar parodija?