„Šis žingsnis smarkiai smogtų ne tik Vokietijai, bet ir sukeltų didžiulę problemą Europai“, – sakė L. Birnbaumas.
Pasak jo, Slovakija yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Čekija ir Austrija taip pat didžiąją dalį dujų importuoja iš Rusijos.
„Jei manysime, kad galime užtikrinti tiekimą tik Vokietijoje, nesirūpindami kitomis šalimis, tai suskaldys ES“, – sakė L. Birnbaumas ir pridūrė: „Negalime to spręsti tik kaip nacionalinio klausimo.“
L. Birnbaumas išreiškė palaikymą tolesniam Vokietijos vyriausybės atsisakymui įvesti embargą, pavadindamas tai „teisingu ir atsakingu“.
Jis mano, kad Vokietija galėtų tapti nepriklausoma nuo Rusijos energijos per trejus metus: „Jei būsime greitesni, tai bus gerai, bet tai tikrai nėra trijų mėnesių reikalas.“
Danija pristatė energetikos planą, skirtą „išsilaisvinti nuo V. Putino“
Danija antradienį pristatė gaires, skirtas nutraukti šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų pasitelkiant atsinaujinančios energijos ir biodujų derinį, kuris leis „išsilaisvinti“ nuo prezidento Vladimiro Putino.
Nors Europos Sąjunga iki šiol nesiryžta uždrausti Rusijos naftą ir dujas reaguodama į karą Ukrainoje, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti rusiškų dujų importą.
Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti iškastinio kuro iš Rusijos naudojimą.
Danijos vyriausybės pateiktame plane numatyta iki 2028 m. pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie šildomi dujomis, prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų arba aprūpinti elektriniais šilumos siurbliais.
Kitus namų ūkius ir įmones vyriausybė skatins didinti biodujų iš atsinaujinančių šaltinių naudojimą, „kurios užtikrins, kad tapsime laisvi nuo Putino“, spaudos konferencijoje sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.
Vyriausybė taip pat stiprina atsinaujinančios energijos plėtros programą, sakydama, kad dabar planuoja iki 2030 m. keturis kartus padidinti saulės elektrinių ir sausumos vėjo jėgainių skaičių.
Pusė elektros energijos Danijoje jau gaunama iš vėjo energijos.
„Norime plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius tiek, kiek tai įmanoma padaryti protingai“, – pažymėjo ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Dujos kasmet sudaro 18 proc. Danijoje suvartojamos energijos.
Danijos energetikos agentūros duomenimis, nacionalinė gamyba sudarė tris ketvirtadalius 2019 m. sunaudotų dujų, o Rusija yra viena iš pagrindinių iškastinio kuro eksportuotojų į šalį.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) teigia, kad 2021 m. ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro 45 proc. viso jos importuoto dujų kiekio.
