Tarsi netikęs likimo pokštas. Įmonė „Straikas“, gaminanti beržų sulą ir maistą vaikams, vasario 25-ąją turėjo gauti sertifikatus, leidžiančius vaikams skirtus produktus tiekti Ukrainai, bet prieš dieną rusai pradėjo Ukrainos okupaciją.
Šis „Straiko“ mėginimas įsilieti tarp Ukrainoje prekiaujančių įmonių – ne pirmas. „Straiko“ generalinis direktorius, bendraturtis Gintaras Didžiokas pasakojo, kad kurį laiką „Marmaluzi“ produkcija buvo prekiaujama Ukrainoje, bet prieš porą metų, pasitraukus platintojui, prekyba su šia šalimi nutrūko.
Po pertraukos „Straikas“ ryžosi dar sykį ją pradėti. Įmonė šių metų pradžioje jau buvo įsteigusi atstovybę Ukrainoje, įdarbino žmones.
„Prieš pat karą pasiekėme maisto parodą Kijeve. Nelabai ko ten tikėjausi, bet nuvykus susidomėjimas buvo milžiniškas. Atėjo moteris, kuri pasakojo, kad su „Marmaluzi“ išaugino savo vaikus, kita kalbėjo, kad aplankiusi gimines Lietuvoje prisipirkdavo mūsų gaminių ir veždavosi į Ukrainą.
Tokios istorijos paskatino grįžti į šią rinką – užmezgėme kontaktus su prekybos tinklais.
Planavome jau šiemet įžengti mažiausiai į tris tinklus, o iš eksporto gauti 100 tūkst. eurų apyvartą. Bet startuoti nespėjome“, – kalbėjo G.Didžiokas.
Nors atrodė, kad prasidėjus karui verslo plėtros teks palaukti, panašu, kad to neprireiks. Mat iš Ukrainos rinkos išnyko visa rusiška ir baltarusiška produkcija, iki karo lentynose užėmusi labai daug vietos, tad vaikams skirto maisto poreikis yra didelis.
Nustebino lietuviška sula
Vykdamas į jau minėtą parodą Kijeve G.Didžiokas neturėjo ambicijų sužavėti ukrainiečių lietuviška sula: jie ir patys jos daug turi, be to, gana pigios.
Ukrainiečių akimis, tai nėra ypatingas produktas, mat sovietmečiu Ukrainoje konservų fabrikai maišė cukrų su vandeniu bei citrinos rūgštimi ir pardavinėjo kaip beržų sulą ir taip ją sukompromitavo.
„Bet parodoje parodėme savo sulos pakuotes, pavyko susitarti su 200 degalinių turinčiu tinklu dėl jos patekimo į lentynas. Pasirodo, prekybos galimybių yra“, – svarstė pašnekovas.
Ukrainoje dirba ir toliau
„Straiko“ mėginimams įsitvirtinti Ukrainoje padeda ten likęs įmonės atstovas ukrainietis. Kadangi vyrų Ukraina į užsienį neišleidžia, jis dirba gimtinėje.
O štai administratorę, kuri gyveno Kijevo priemiestyje, su šeima „Straikas“ atsivežė į Lietuvą.
„Pas mus trejus metus dirbo technologė iš Ukrainos – nors ji dabar jau perėjusi į kitą įmonę, bet, kai prireikia pagalbos, mums padeda.
Chersone liko jos mama, kuri prasidėjus karui tris savaites prasėdėjo rūsyje. Matėme, kiek siaubo ir sielvarto dėl mamos jai teko patirti.
Kita jos draugė su vaiku kone savaitę važiavo į Lietuvą iš Chersono.
Į visa tai jautriai reaguojame, padedame, kiek galime. Pavyzdžiui, suruošėme siuntas Raudonajam Kryžiui, juk reikia ten maisto ir mamoms, ir vaikams“, – kalbėjo G.Didžiokas.
Rusijos kariniai veiksmai „Straikui“ koją kiša nebe pirmą sykį. Nedaug likus iki 2014 m. rusų pradėtos Krymo okupacijos lietuviai ketino statyti gamyklą, kurioje turėjo gaminti vaikišką maistą Rusijos ir Ukrainos rinkoms. Tačiau dėl karo statybas teko atidėti.
Atgaivino ryšius
Pienininkus pastarieji metai irgi papurtė. Pernai prieš pat eksportuotojų nosį duris užtrenkė Kinija, o Rusijos karas Ukrainoje sudarkė neseniai derintus prekybos planus.
Pasak pieno perdirbimo bendrovės „Vilvi Group“ vadovo Gintaro Bertašiaus, iki karo įmonė jau turėjo į Ukrainą nutiestų prekybos kelių.
„Ukraina – šalis, į kurią mes kelerius metus eksportavome savo gaminius. Juos pirko didmenininkai ir išvežiodavo po įvairaus dydžio Ukrainos parduotuves.
Praėjusių metų pabaigoje dalyvavome įvairiose parodose ir mums pavyko rasti naujų prekybos partnerių Ukrainoje.
Turėjome šiemet pradėti prekybą su keliais didžiaisiais prekybos tinklais, lietuvių įkurtu „Novus“ tinklu – taip pat. Šiemet buvome praėję tiekimą, bet karas viską nukirto.
Nors įmonės veiklos apimčiai tai nepadarė didesnės įtakos, bet įdirbis, kurio reikėjo kontaktams atrasti, buvo didelis. Ir tik pastarosiomis dienomis situacija ėmė keistis – pavyko išsiųsti pirmąsias produktų siuntas „Novus“ tinklui“, – kalbėjo G.Bertašius.
O senoji verslo partnerė – didmenos įmonė, kuri iki karo dirbo Charkove, perkėlė veiklą ir centrinius produktų sandėlius į Lvovą, o tai padariusi atnaujino ir „Vilvi Group“ gaminių užsakymus.
Naujieji prekybos ryšiai, anot pašnekovo, svarbūs ir dėl to, kad Ukraina noriai perka šviežius pieno produktus. Daugiausia į ją ketinama eksportuoti jogurtų.
Savo ruožtu lietuviai į Ukrainą išsiuntė labdaros, kurios vertė – per 20 tūkst. eurų, o ateityje ją planuoja padidinti iki 50 tūkst. eurų. „Tiekiame po 1 kg fasuotus sausus pieno produktus. Per karą tai ypač svarbūs gaminiai“, – užsiminė G.Bertašius.
Kijeve ir Mykolajive prekybos centrus „Novus“ valdo grupė „BT Invest“.
