– Ką toks Rusijos sprendimas reiškia Lenkijai ir Bulgarijai?
– Lenkijai problemų nėra, jos saugyklos užpildytos 70–80 proc., tad iki vasaros pabaigos ji dujomis apsirūpinusi. O su palaikymu iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Lenkija tikrai ištemps iki metų pabaigos, o nuo tada bus atvertas ir vamzdynas „Baltic Pipe“, kuriuo dujos bus tiekiamos iš Norvegijos. Tada Lenkija tams visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų.
Visai kitokia yra Bulgarijos situacija. Ji praktiškai visas dujas importuoja iš Rusijos. Tad šiandien ji stengiasi nusitiesti vamzdį iš Graikijos ir statosi SGD terminalą, bet jis geriausiu atveju pasirodys tik kitąmet, o tai – didžiulė problema. Šalis susidurs su dujų tiekimo problemomis, reikės jas kažkaip spręsti.
Yra viena viltis. Rusiškos dujos Serbijai ir Vengrijai, su kuriomis sudaryti ilgalaikiai kontraktai, tiekiamos per Bulgariją. Tad jei bulgarai bus visiškai užspausti ir nebegalės naudoti dujų, kils dujų tiekimo problemos Rusijai draugiškoms šalims. Todėl gali būti, kad rusiškų dujų tiekimo sustabdymas Bulgarijai bus su tam tikromis sąlygomis.
– Ar Bulgarija yra pajėgi šioje situacijoje išsiversti be ES pagalbos?
– Bus sunku, teks ieškoti alternatyvų. Bulgarija gali bandyti pirkti dujas iš Graikijos ar netiesiogiai iš Azerbaidžano, bet tai kainuos papildomas išlaidas. Bet kokiu atveju Bulgarija su ES pagalba šią problemą išspręs.
– Ar įmanoma Lenkijai ir Bulgarijai ilguoju laikotarpiu ir atsisakyti rusiškų dujų, ir sutaupyti?
– Aš į tai žiūrėčiau kitaip. Tai tiesiog pirmosios kregždės. Pati pirmoji kregždė buvo Lietuva. Ji atsisakė rusiškų dujų ir naftos. Lenkija jau yra net ne kregždė, o didžiulis dramblys, atsisakantis rusiškų dujų ir žadantis atsisakyti rusiškos naftos.
O rusiškos naftos atsisakymas agresorei yra daug skausmingesnis, nes du trečdaliai biudžeto pajamų surenkama iš naftos pardavimų. Ilguoju periodu vyks tektoniniai lūžiai, Europa nusisuks nuo rusiškos energetikos ir, net vėliau pasikeitus situacijai ar net pagerėjus santykiams tarp Rusijos ir Europos, gali būti, kad ji prie rusiškos energetikos tiesiog nebegrįš ir nueis atsinaujinančios energetikos keliu.
– Per kiek laiko tai šalims atsipirks?
– Europos kelias ilgas, transformaciją stebėsime turbūt dešimtmečius. Bet norisi grįžti prie Lietuvos pavyzdžio, esame pirmūnai, galime pasaulinėmis kainomis pirkti tiek naftą, tiek dujas. Turime planą iki 2027 m. pilnai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių ir net tapti eksportuojančia šalimi. Tad, kalbant apie Lietuvą, mūsų perspektyva labai netolima – 5–6 metai.
Per kiek tokios investicijos atsiperka? Esant dabartinėms energetikos kainoms atsinaujinantys šaltiniai atsiperka per 4–6 metus. Procesas yra greitas, tad po dešimtmečio matysime visiškai kitokią Lietuvą, dar stipresnę ir dar labiau nepriklausomą.
– Ar pasauliui tampant vis labiau nepriklausomam nuo Rusijos, galėsime konstatuoti, kad viskas – Rusija nebeturi iš ko finansuoti režimo ir karo?
– Tikiu, kad per dešimtmetį ir karas išsispręs, ir šis režimas kris, pinigai baigsis daug greičiau. Užeks nusisukti nuo rusiškų dujų, o, manau, kad per artimiausius metus ar dvejus tas kranelis bus vis užsukamas. O Rusija neturės kur tų dujų dėti. 70 proc. rusiškų dujų keliauja į ES, tik 15 proc. keliauja į Kiniją, o Kinija net fiziškai negalėtų priimti tiek dujų, kiek priėmė Europa.
– Kas ir kiek šiuo metu yra paveikti įvestų sankcijų Rusijai?
– Pati svarbiausia sankcija yra pusės Rusijos centrinio banko užsienio rezervų užšaldymas. Dėl to žmonės negali išsikeisti rublio į užsienio valiutą, o tai reiškia, kad Rusijos saugumas dramatiškai sumažėjo, nes užsienio rezervu liko tik auksas ir Kinijos valiuta. Nei vienas, nei kitas negarantuoja gero gyvenimo.
Taip pat svarbus atkirtimas nuo užsienio finansų rinkų ir didėjančios sankcijos energetikai.
Svarbios ir paskelbtos sankcijos Rusijos laivams. Jie dabar praktiškai niekur negali pasirodyti, vadinasi, produkcijos ir paslaugų tiekimas yra visiškai sužlugdytas.
Tokių sankcijų pasaulis nėra matęs. Šiuo metu Rusija yra daug labiau sankcionuota nei Šiaurės Korėja, tik reikia palaukti, kas bus, o bus blogai, nes, atkirtus nuo finansų, laivų, skrydžių ir viso kito, neįmanoma nei vykdyti verslo, nei valsybei pilnavertiškai funkcionuoti.
– Ar tai likusiam pasauliui kelia problemų?
– Taip, pasauliui reikia pergalvoti žaliavų tiekimo schemas. Vis tik po pandemijos tiekimo grandinės nebuvo atsistačiusios, o Kinijoje vėl stebime karantinus, dėl kurių tiekimo grandinės toliau trūkinėja. Be abejo, yra sutrikęs ir metalų, medienos, grūdų bei trąšų tiekimas iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pasaulis už laisvę turės sumokėti tam tikrą kainą, bet Europa, Japonija, JAV, Australija turi pinigų už tai susimokėti ir problemų čia nekils. Su didžiausiomis problemomis dėl maisto įsigijimo susidurs neturtingos šalys, kaip Pietinė Azija, Afrikos regionas. Nėra taip, kad maisto pritrūks, pasaulis pagamina daugiau kalorijų, nei jų suvalgo, bet neturtingoms šalims gali tiesiog nepavykti nusipirkti reikiamų produktų išaugusiomis kainomis.
– Vokietijos „Deutsche bank“ įspėja dėl galimai artėjančios recesijos, sako, kad ji bus nemaža. Tačiau JAV bankas „Goldman Sachs“ mano, kad jos galima išvengti. Kuri prognozė labiau tikėtina?
– Reikia būti optimistu, tada pasaulis atrodo gražesnis. Suprantu „Deutsche bank“ nuogąstavimus, nes trečiadienį paskelbtas vartotojų pasitikėjimo indeksas, rodantis, kaip Vokietijos gyventojai perka prekes ir paslaugas, nusirito į žemiausią tašką šiame amžiuje. Jis žemesnis nei per pandemiją. Tai rodo nerimą vartotojų akyse, kai jie galvoja apie ateitį, kainų augimą, Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Aš irgi manau, kad per pasaulį nuvilnys recesija, bent techninė. Šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje pamatysime pusmečio ekonomikos susitraukimą. Žiūrėsime, kaip elgsis centriniai bankai, kaip stipriai jie didins bazines palūkanų normas. Jei jos bus ženkliai padidintos, recesija gali būti ir gilesnė. Jeigu visgi išlaviruosime, sugebėsime susitvarkyti su kainomis, recesija gali būti ir mažesnė.
– Kas gali padėti išvengti blogojo scenarijaus?
– Vėją, pučiantį į nosį, slopina keli procesai, tarp jų – net Kinijos karantinas. Jis duoda teigiamą efektą – naftos kaina antradienį nesiekė net 100 dolerių už balerį, nes tikimasi, kad naftos vartojimas dėl Kinijos uždarymo gali sumažėti 20 proc. Tad degalai, transporto paslaugos nebrangsta.
Dujų kaina taip pat šiek tiek stabilizavosi – siekia apie 1,2 euro už kubinį metrą. Jei energetikos kainos ir toliau išliks stabilios, kitąmet palyginamoji bazė jau bus artima realiai situacijai, tai reiškia, kad infliacija gali sumažėti ir centriniams bankams nereikės didinti bazinių palūkanų normų, o žmonės turės daugiau pinigų, nereikės visų išleisti.
– Kas vyks su Kinijos ekonomika, kai grįžtama prie karantinų?
– Augimas nebus toks, kokio tikėtąsi. Tačiau pasauliui tai nėra bloga naujiena, nes sustabdžius karantiną kinai turės didelę paskatą dirbti ir galbūt net mažesnėmis kainomis, o tai reiškia ir mažesnę infliaciją.
