Štai kaip Baltarusijos TV rodo Lietuvą ir kitus europiečius: prašo grikių, druskos, persės į arklių tempiamus vežimus

Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos (TV) kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą. Ir visa tai neva dėl sankcijų, kurias Vakarai taiko Maskvai ir Minskui, o dėl jų, anot provyriausybinių analitikų, būtent patys Vakarai ir kenčia labiausiai.

Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastaruoju metu Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai vis dažniau Europos šalims pranašauja kainų augimą, deficitą, masinį badą ir skurdą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 27, 2022, 10:49 PM, atnaujinta Apr 28, 2022, 10:42 AM

Sako, kad europiečiams ir jų gyvūnams trūksta maisto

Savaitgalį per stačiatikių Velykas bažnyčioje apsilankęs Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka kalbėjo ne tik apie šventę, bet ir atšiaurią kasdienybę užsienyje. Pasak jo, Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje situacija apgailėtina, o kadaise tokie „laimingi ir linksmi“ buvę šių šalių žmonės dabar stovi pasienyje ir prašosi įleidžiami į Baltarusiją nusipirkti grikių kruopų ir druskos.

Valstybinė žiniasklaida bando pagrįsti A.Lukašenkos žodžius ir vaizdais. Pavyzdžiui, „Belarus 1“ rodė reportažą apie pagyvenusius italus, neva priverstus valgyti pasenusį maistą.

Reportaže sakyta: „Dėl infliacijos, augančių elektros energijos ir degalų kainų milijonai italų atsidūrė skurde.“

„Belarus 1“ prognozuoja blogą gyvenimą ir europiečių augintiniams. Pavyzdžiui, pasak šio TV kanalo, vien balandį Jungtinėje Karalystėje į prieglaudas pateko pusantro karto daugiau šunų ir kačių nei įprastai. Priežastis – smarkiai smukęs žmonių gyvenimo lygis.

„Nuo balandžio 1 d. elektros kainos vidutiniškai padidėjo 50 proc., pabrango ir sveikatos draudimas bei nuoma, o infliacija pasiekė 7 proc. – aukščiausią lygį šalyje per pastaruosius 40 metų. Dėl to daugelis britų susidūrė su dilema: maitinti savo mylimą šunį ar save?“ – pranešė „Belarus 1“.

Vokiečiai turi net šalti

Kanalas nepraleido progos pakalbėti ir apie Vokietiją, kur „kainos nenumaldomai kyla, lentynose mažėja maisto ir būtiniausių prekių, o valdžia skatina žmones toleruoti net šaltį“. Sakyta, kad pikas dar nepasiektas, ateityje kainos dar labiau augs.

Tinklaraštininkas, prorusiško projekto „Vokietijos balsas“ autorius Sergejus Filbertas TV reportaže skundėsi dėl prekių deficito Vokietijos parduotuvėse: „Vokiečiai dar nuo koronaviruso pandemijos pradžios nepamiršo, ką reiškia ieškoti tualetinio popieriaus, o dabar jie jau turi ieškoti ir miltų, saulėgrąžų aliejaus. Jų nėra.“

Anot jo, anksčiau litras saulėgrąžų aliejaus kainavo 80 centų, geras aliejus brangiau – 2 eurus. Tačiau dabar pigiausio aliejaus, jei tik pavyks išvis tokio rasti, kaina siekia 5 eurus.

„Miltų taip pat nėra ir ne todėl, kad žmonės juos išpirko, o jų tiesiog nebepristato.

Žinoma, degalai buvo pabrangę, dabar jie šiek tiek atpigo. Šiandien 97 benzino litro kaina – 2 eurai, anksčiau buvo 2,3–2,5 euro“, – pasakojo S.Filbertas.

Tačiau Vokietijos internetinėse parduotuvėse matyti, kad nei su miltais, nei su saulėgrąžų aliejumi (ir toli gražu ne už 5 eurus) problemų nėra.

Lietuviai bijo sankcijų

STV televizijos kanalas kalbino ir lietuvius, kuriuos pristatė taip: Lietuvos visuomenės veikėja Erika Švenčionienė bei verslo ekspertas Edikas Jagelavičius. Anot jų, daugelis Lietuvos „drąsių verslininkų“ norėtų pradėti projektus Baltarusijoje, „tačiau bijo sankcijų, kurias jiems pritaikys mūsų demokratinė valdžia“.

„Parduotuvėje litras saulėgrąžų aliejaus kainuoja 4 eurus. Anksčiau jis kainavo 1,2 ar 1,5 euro. Kainos kyla, o asortimentas mažėja“, – baltarusiams sakė E.Švenčionienė.

Tačiau lietuviškose interneto parduotuvėse aiškiai matoma, kad litrą saulėgrąžų aliejaus galima nusipirkti ir už 2,99 euro.

Visgi, pasak E.Švenčionienės, maisto trūkumas nėra vienintelė problema: „Mes neturime jūsų geležies, mes neturime jūsų medienos. Mes laukiame. Neturime net vinių. Kaip galime gyventi be jų?“

E.Jagelavičius dėl sankcijų prognozavo ir neišvengiamą badą bei sąstingį: „Gali pritrūkti maisto. Matau, kad ir tarp verslininkų vyrauja visiška stagnacija. Statybos įmonės dirba galvodamos, kaip užbaigti senus projektus, o ne pradėti naujus.“

Apskritai, anot „Belarus 1“, išsivysčiusių šalių ekonomika grimzta į recesiją, o visa tai dėl „infantilių Vakarų politikų pareiškimų ir neatsakingo analitikų bei verslo atstovų mojavimo sankcijų lazda“.

TV kanalas pranešė, kad per pastaruosius metus Vakaruose fiksuota rekordinė infliacija, maisto, benzino, dujų, būsto ir kitų būtiniausių prekių kainos pakilo taip, kad gyventojai net nepajuto padidintų atlyginimų. Be to, kanalas prognozuoja, kad sustabdžius Rusijos nikelio, reikalingo elektromobilių akumuliatoriams, eksportą, Europoje padidės arklių traukiamų vežimų paklausa.

„Amerikietiška svajonė ir nerūpestingas europietiškas gyvenimas traukiasi į tolimą praeitį“, – pateikiama tokia išvada.

Rusams tai gali reikšti skurdą

Anksčiau Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis agentūrai LETA yra sakęs, kad Europos Sąjungai (ES) negresia problemos, susijusios su maistu, nes Europa iš esmės pati gali apsirūpinti visais pagrindiniais maisto produktais. Tačiau jis pripažino, kad dėl augančių maisto kainų gali kilti kitos neigiamos pasekmės, todėl EK rekomenduoja didinti maisto produktų gamybą ir „daugiau galvoti, kaip žemės ūkio paskirties teritorijas panaudoti maisto, o ne kuro gamybai“.

„News.zerkalo.io“ karo Ukrainoje pasekmes regionui aptarė su buvusiu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiuoju ekonomistu, o dabar „Sciences Po Paris“ ekonomikos profesoriumi Sergejumi Gurijevu. Ekspertas pažymėjo, kad „regionui bus labai sunku“.

„Pasaulis taip pat pajus rimtas pasekmes. Tiek Pasaulio bankas, tiek Tarpautinis valiutos fondas (TVF) pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Naujausiais duomenimis, prognozė sumažėjo beveik vienu procentiniu punktu. Tai didžiulė suma – apie 1 trln. JAV dolerių. Šia prasme padėtis yra katastrofiška“, – sakė S.Gurijevas.

Jo vertinimais, Rusijos ekonomika netrukus patirs tokią recesiją, kokios nebuvo nuo 1990-ųjų.

„Oficialiai prognozuojamas 10 proc. nuosmukis. Pasaulio bankas prognozavo 11 proc., TVF – 8,5 proc., o Tarptautinių finansų institutas – 15 proc. Tai didžiulis kritimas.

Kartu su juo infliacija padidės iki 20–30 proc., daug žmonių neteks darbo. Įprastai nedarbas Rusijoje nėra didelis, tačiau artimiausiu metu, kaip teigia Rusijos centrinis bankas, atsargos baigsis, daugelis įmonių nebeturės komponentų, žaliavų, kurias anksčiau importuodavo. 

Paprastiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pabrangs pagrindiniai maisto produktai ir vaistai. Tai reiškia, kad padaugės gyvenančių skurde, o pajamos kris žemiau pragyvenimui reikalingos minimalios sumos“, – sakė S.Gurijevas.

Parengta pagal „News.zerkalo.io“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.