„Tie kroviniai, kurie yra sankcionuoti, į Klaipėdos uostą neatvyksta. Laivai su Rusijos vėliava į Klaipėdos uostą neatvyksta“, – penktadienį „Verslo žinių“ organizuotame Klaipėdos ekonomikos forume kalbėjo A. Latakas.
Pasak jo, Klaipėdos uoste dar yra likusių nesankcionuotų rusiškų krovinių. Tačiau nauji kroviniai iš karą Ukrainoje vykdančios valstybės, įvedus naujus ES ribojimus, greičiausiai apskritai negalės patekti į Klaipėdos valstybinį uostą, prognozuoja jo vadovas.
„Yra tam tikri kroviniai, kurie nėra sankcionuoti, ir uoste jie dar yra užsilikę. Po šeštojo sankcijų paketo turbūt nė vienas rusų krovinys negalės įvažiuoti“, – aiškino A. Latakas.
ELTA primena, kad nuo balandžio 16 d. įsigaliojo draudimas Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos uostus. Tai numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai.
Uosto direkcija tuomet pabrėžė, kad draudimas galioja ir visiems laivams, kurie po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pakeitė Rusijos vėliavą arba registraciją į bet kurios kitos valstybės vėliavą arba registrą.
Uosto direkcijos duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos uoste lankėsi 122 laivai su Rusijos Federacijos vėliava. Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6 tūkst. 552 laivai iš įvairių pasaulio valstybių.
M. Skuodis: Klaipėdos uosto pagrindinė užduotis – iki metų pabaigos persitvarkyti į akcinę bendrovę
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina, kad, Klaipėdos uostą pertvarkius į akcinę bendrovę, uostas pakiltų į visiškai kitą kokybinį lygmenį dėl sprendimų įvairovės. Pasak jo, tai yra žingsnis, kurį pirmiausiai turėtų padaryti Klaipėdos uostas.
„Uosto pagrindinė užduotis – iki metų pabaigos persitvarkyti į akcinę bendrovę, ir tai jau yra sisteminis lūžis, kuris leis uostui veikti visiškai kitaip, kurti antrines bendroves, jeigu reikės, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, ypač kalbant apie diversifikavimą“, – penktadienį diskusijos „Klaipėdos ekonomikos forume“ metu teigė M. Skuodis.
Ministras tvirtina, kad Baltijos jūroje planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas. Anot jo, konkursai dėl to turėtų įvykti jau kitais metais. M. Skuodis aiškina, kad Klaipėdos uoste yra ne viena kompanija, kuri turi paruošusi sklypus potencialių gamintojų priėmimui.
„Ko man norisi, kaip uosto akcininkui, kad ne kažkas mums pastatytų vėjo jėgainių parką, o noriu, kad kažkas surinktų jį čia, galbūt čia pagamintų ir iš uosto išvestų statyboms. Kad pas mus būtų ne tik elektros generavimo pajėgumai, bet ir būtų gamyba“, – sakė ministras.
„Ji leistų sustiprinti uosto atsparumą įvairiausiems pokyčiams, priklausomybę nuo įvairiausių tiekimo grandinių“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimas kovo pabaigoje priėmė įstatymą dėl Energetikos ministerijos iniciatyvos nuo 2028 m. pradėti gaminti elektrą vėjo jėgainių parke, kuris turėtų atsirasti Baltijos jūroje.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatoma aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje statomoms elektrinėms.
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad Lietuva pasigamina vos 30 proc. visos reikiamos elektros energijos, o ateityje neužsitikrinus daugiau vietinės generacijos, elektros gali net pradėti trūkti.
Dėl to esą būtina išnaudoti turimą prieigą prie vėjo energetikai plėtoti itin palankios Baltijos jūros.
„Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greičiai yra dideli. Todėl mes turime galimybes instaliuoti beveik 3 GW gamybos jūroje. Iš esmės tai spręstų visas mūsų problemas“, – kovo pabaigoje sakė D. Kreivys.
Pirmojo vėjo elektrinių parko jūroje parengiamieji darbai turėtų būti baigti 2023 m. rugsėjį, o elektros gamyba prasidėti 2028 m. Planuojamas antrasis toks parkas pradėtų veikti 2030 m. Abiejuose parkuose tikimasi pagaminti apie 5–6 TWh elektros energijos. D. Kreivys yra minėjęs, kad juose bus generuojama 40 proc. visos šaliai reikalingos elektros.
Šiame įstatymo projekte taip pat numatyti tikslai iki 2030 m. iš atsinaujinančių išteklių pagaminti ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos iš sausumos ir bent 2 TWh – jūros vėjo elektrinėmis.
Keliamas tikslas po aštuonerių metų iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti bent 70 proc. visos suvartojamos elektros energijos.
