Šeštasis sankcijų Rusijai paketas nebus paskutinis: jame numatytas ne tik naftos importo draudimas

Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė teigia, kad į šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą Rusijai bus įtraukti naftos importo ribojimai, nauji rusiški bankai, režimo TV kanalai, chemijos ir karo pramonės įmonės bei individualūs asmenys.

Prezidento patarėja viliasi, kad „gana ambicingas“ paketas bus priimtas jau gegužę ir šeštu sankcijų paketu Bendrija neapsiribos.<br>krutenyuk/123RF.COM
Prezidento patarėja viliasi, kad „gana ambicingas“ paketas bus priimtas jau gegužę ir šeštu sankcijų paketu Bendrija neapsiribos.<br>krutenyuk/123RF.COM
A.Skaisgirytė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Skaisgirytė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-05-03 09:19, atnaujinta 2022-05-03 09:28

Be kita ko, prezidento patarėja viliasi, kad „gana ambicingas“ paketas bus priimtas jau gegužę ir šeštu sankcijų paketu Bendrija neapsiribos.

„Pakete pasiūlytas „Sberbank“ ir dar keletas bankų. Tačiau ne tik bankai. Kalbama apie naftos sektorių ir tai yra labai esminis sektorius – mintis ta, kad ES nustotų pirkti naftą iš Rusijos ir taip finansuoti jų biudžetą, leidžiamą karui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Taip pat, anot jos, ES lyderiai diskutuoja ir apie kitus „sankcionuotinus dalykus“.

„Pavyzdžiui, žiniasklaidos kanalai – sakytume, pagrindiniai dezinformacijos kanalai, tokie kaip „Rossija RTR“ arba „Rossija 24“. Planuojama įtraukti ir tam tikrą skaičių asmenų – kariškių, oligarchų, politikų šeimų narių (...) Taip pat planuojami tam tikri cheminių medžiagų eksporto draudimai ir tam tikrų rusiškų įmonių, kurios dirba karinėje pramonėje“, – vardijo patarėja.

Ar tarp sankcionuojamų objektų bus bankas „Gazprombank“, kuriuo ES valstybės atsiskaito Rusijai už dujas A. Skaisgirytė teigė informacijos neturinti, tačiau patikino, jog ketinama iš SWIFT išbraukti apmokėjimus už žemės ūkio produkciją administruojantį banką.

A. Skaisgirytės teigimu, „gana ambicingą“ sankcijų paketą, anot jos, ES planuoja priimti gegužę.

„Jis toliau griežtina sąlygas, kuriomis ES bendrauja arba nustoja bendrauti su Rusija“, – teigė Gitano Nausėdos patarėja, kartu pridūrusi, jog sankcijos derinamos ne tik tarp ES valstybių, bet ir su kitomis Vakarų valstybėmis.

„Su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste. Reikia tikėtis, kad sankcijos bus platesnės nei tik ES šalių“, – svarstė A. Skaisgirytė.

Kartu ji patikino, kad Ukrainai toliau kovojant su Kremliaus agresija, sankcijos Rusijai bus rengiamos toliau – ir priėmus šeštąjį jų paketą.

„Nemanau, kad ES apsiribotų šeštu sankcijų paketu. Karas tęsiasi. Manyčiau, kad priėmus šeštąjį, iškart bus rengiamas septintas ir, reikalu esant, vėlesni“, – įsitikinusi prezidento patarėja.

Svarbus rusiškos naftos atsisakymas

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė aiškina, kad Europos Sąjungoje (ES) yra daromi žingsniai rusiškos naftos importo atsisakymo link. Pasak jos, planuojamas šeštasis sankcijų Rusijai paketas turėtų būti dideliu postūmiu atsisakyti rusiškos naftos kaip įmanoma greičiau.

„Mums yra svarbu, kad visos ES šalys–narės rodytų žingsnius, kaip jos atsisakys rusiškos naftos ir dujų. Taip pat žiūrime į priekį, kaip bus su dujomis, nes Vokietija, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra priklausomos nuo rusiškų dujų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

Prezidento užsienio politikos grupės vadovė tikina, kad taip pat reikalingas planas, pereinamasis periodas, kaip atsisakyti didelės kai kurių ES šalių priklausomybės nuo rusiškų dujų, nes tokios šalys, kaip Austrija, ligi šiol importuoja apie 80 proc. rusiškų dujų. Anot jos, po truputį einama to link, kad planas rusiškų dujų importo atsisakymui būtų sukurtas.

„Apie tai Europos Vadovų Taryboje kalba Gitanas Nausėda ir jo yra klausomasi, nes Lietuva turi moralinę teisę apie tai kalbėti, pati perėjusi šį atsisakymo kelią“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja mano, kad kai kurios ES šalys yra priklausomos nuo Rusijos energetikos produkcijos todėl, kad neturėjo tokių istorinių patirčių kaip Lietuva, kai dėl politinių priežasčių Rusija nustodavo tiekti naftą. Pasak jos, tokios šalys neturėjo įžvalgos, kad kada nors kontraktai su Rusija gali smarkiai apkarsti.

Iki karo Rusija vykdė tuos kontraktus bei aprūpindavo šalis nafta ir dujomis. Tos šalys galbūt neturi patirties, kurią turi Lietuva ir Baltijos šalys, kai dėl politinių priežasčių buvo užsuktas Lietuvai naftos vamzdis ir 1990 metais Lietuva atsidūrė labai nepavydėtinoje situacijoje“, – tvirtino prezidento užsienio politikos grupės vadovė.

„Mes savo pamoką turėjome progą išmokti labai anksti ir todėl buvo pastatytas Būtingės naftos terminalas, ir tas mus įgalino pirkti naftą nepriklausomai nuo Rusijos. Kiek vėliau panašiai įvyko su dujomis ir buvo pastatytas suskystintųjų dujų terminalas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad penktajame, paskiausiame, ES sankcijų Rusijai pakete numatytas rusiškos anglies importo draudimas, taip pat tolesni prekybos su Rusija apribojimai bei platus draudimas rusų laivams įplaukti į ES uostus.

Be to, nuo karo pradžios nuo tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT atjungti 7 Rusijos bankai. Tačiau „Gazprombank“ per kurį ES šalys atsiskaito su Rusija už šios tiekiamus energetinius išteklius, bei didžiausio šalies banko „Sberbank“ atjungtųjų sąraše kol kas nėra.

Europos Komisija šiuo metu rengia šeštojo paketo tekstą, kuris 27 ES valstybėms narėms galėtų būti pateiktas jau trečiadienį, sekmadienį pranešė diplomatai. Anot ES, sankcijų tikslas – išsekinti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.