„Labai apmaudu, kad Vengrijos valdžia sunkina sankcijų Rusijai gilinimą. Premjeras Viktoras Orbanas seniai tapo kruvinojo Putino draugužiu ir sunku patikėti, kad tai tas pats žmogus, kuris prieš tris dešimtmečius buvo už tai, kad jo šalis išsivaduotų iš Sovietų Sąjungos įtakos“, – Eltai teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos reikalų komiteto pirmininkė taip pat primena, kad Vengrija prieš kelias savaites atsisakė per savo teritoriją leisti tiekti ginklus Ukrainai.
„Prieš kelias savaites girdėjome, kaip, artimus ryšius su Rusija palaikantis Orbanas savo priešininku įvardino prieš kruvinąją Rusiją kovojančios Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vengrija atsisakė per savo teritoriją tiekti pagalbos ginklus Ukrainai. Sunku suprasti, kaip įmanoma užmiršti savo paties šalies istoriją“, – akcentavo politikė.
Visgi R.Morkūnaitė-Mikulėnienė viliasi, kad Vengrijos valdžia dar praregės ir pritars siūlomam rusiškos naftos importo draudimui.
„Europos Sąjunga šiuo metu svarsto 6-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kuri vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje. Naujuoju paketu siūloma uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau Vengrija vetuoja sankcijas Rusijai, kuriose ne tik embargo klausimai, bet ir sankcijos Bučos skerdynių vykdytojams, naujos sankcijos bankams bei Rusijos Ortodoksų bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.
Aš viliuosi, kad vengrai Ukrainos karo kontekste dar praregės, nes pasitikėti agresoriumi, tokiu kaip Rusija – gėdinga“, – sakė ji.
„Suprantama, kad sankcijos kainuos visiems, todėl derantis ieškoma optimaliausių sprendimų. Tačiau Ukrainos žmonių aukų ir laisvės kaina yra neišmatuojama. Europos Sąjunga yra grįsta vertybėmis ir principais, todėl tikiu, kad ES narėms pavyks rasti kompromisus, kurie padės išlaikyti vieningą sankcijų politiką“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vengrija trečiadienį perspėjo, kad ji negali pritarti Europos Sąjungos (ES) siūlomam dabartinės formos Rusijos naftos embargui, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.
Pagal ES pasiūlymą per ateinančius šešis mėnesius palaipsniui būtų uždrausta importuoti iš Rusijos žalią naftą ir perdirbtus degalus iki metų pabaigos, tačiau Vengrija ir Slovakija, abi labai priklausomos nuo Maskvos naftos eksporto, tai turėtų padaryti iki 2023 metų pabaigos.
Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siūlant įvesti embargą naftai, Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos šalių norą toliau importuoti naftą iš Rusijos Lietuvos energetikos ministras laiko nepriimtinu.
Pasak Dainiaus Kreivio, rusiškos naftos pirkimą šalys turi nutraukti kuo greičiau.
„Tai nepriimtina. Manau, kad kiekvienas iš Rusijos nupirktas naftos lašas finansuoja žudymus Ukrainoje. Manau, kad kiekvienas iš mūsų per kiek įmanoma trumpiausią laiką turėtų sustoti pirkti bet kokius energetikos išteklius iš Rusijos, ir Lietuva šiuo atveju yra pasiruošusi būti pavyzdžiu“, – ketvirtadienį sakė D.Kreivys po oficialios magistralinio dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) atidarymo ceremonijos Jauniūnuose netoli Vilniaus
Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa diskusijas dėl sankcijų palygino su polemika sprendžiant klimato kaitos ir dekarbonizacijos klausimus.
„Kai mes, Lenkijos politikai, sakėme Europos šalims, kad transformacija mažinant priklausomybę nuo anglies per labai trumpą laiką neįmanoma dėl infrastruktūros trūkumo, finansinių ir socialinių iššūkių, mes girdėjome, kad turime būti ambicingi“, – Jauniūnuose sakė A.Moskwa.
Pasak jos, energetinis saugumas šiandien yra svarbiausias klausimas.
„Todėl visoms Europos šalims, kurios yra prieš visiškas sankcijas rusiškam iškastiniam kurui , mes sakome: turime būti ambicingi, solidarūs, mes turime siekti to paties tikslo“, – sakė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė.
Europos Sąjunga šiuo metu svarsto 6-ąjį sankcijų paketą Rusijai, vasario pabaigoje pradėjusiai karą Ukrainoje. Paketu siūloma uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau ne visos bloko narės tam pritaria, viena tokių – Vengrija.
