Stiprią metų pradžią lėmė pernykštį pagreitį išlaikiusios ekonominės veiklos ir ryškus palyginamosios bazės efektas, tačiau aukštai iškeltą 2021 m. kartelę šiemet pranokti bus itin sunku, teigė bendrovės atstovė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas INVL pranešime.
Lietuvai iššūkių netrūksta, tačiau pamokos išmoktos
INVL ekspertė prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas gerokai sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir sieks 1,3 proc., o kitąmet atsities iki 2,7 proc.
„Rusijos karas Ukrainoje kardinaliai pakeitė Lietuvos ir kertinių eksporto rinkų trajektoriją. Žaliavų kainų šokas, dėl karo prarasti medžiagų ir komponentų importo kanalai, atskiras verslo sritis išjungusi tiesioginė sankcijų įtaka ir prarastos rinkos nurėš reikšmingą šiems metams planuoto bendro vidaus produkto (BVP) augimo dalį. Neapibrėžtumas ir išaugusios rizikos regione slopins vietos ir užsienio investicijas.
Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Lietuva šiuos išbandymus pasitinka pasirengusi geriausiai per visą Nepriklausomybės istoriją“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė akcentavo, kad išmokome anksčiau patirtų krizių pamokas. Diversifikuotos rinkos, apgalvotos ir savalaikės investicijos į energetinį saugumą šiandien leidžia Lietuvai demonstruoti lyderystę, o solidžios įmonių ir gyventojų finansinės atsargos padeda ne tik lengviau įveikti akistatą su įsisiautėjusia infliacija, bet ir stebinti paramos Ukrainai mastais.
„Lietuvoje, priešingai nei daugelyje brandžių Vakarų Europos valstybių, aukštą infliaciją iš dalies kompensuoja spartus pajamų augimas, tad nuostoliai perkamajai galiai nebus ženklūs“, – teigė vyriausioji ekonomistė.
Ekspertė pabrėžė ir tai, kad pastaruoju metu atlyginimai sparčiau kilo žemiausias pajamas uždirbantiems. Be to, Vyriausybės pristatytos antiinfliacinės priemonės amortizuos kainų šoką ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
I.Genytė-Pikčienė pranešime dėstė, kad, nepaisant nepalankių makroekonominių aplinkybių, atlyginimų augimas šiemet išliks spartus ir sieks 10 proc. Vis dėlto, kitąmet, įmonėms laižantis šios krizės žaizdas, o valstybės finansams grįžtant prie atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms, jis bus perpus vangesnis (5 proc.).
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet vidutiniškai padidės iki 8 proc. Jį kilstels atvykstančių pabėgėlių iš Ukrainos srautas, sankcionuotų ar netiesiogiai nukentėjusių įmonių darbuotojų atleidimai. Tačiau darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra struktūrinė ir susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netruks įdarbinti. Jau 2023 m. nedarbo lygis turėtų siekti 7 proc.
Kalbėdama apie aukščiausią per ketvirtį amžiaus metinės infliacijos lygį I.Genytė-Pikčienė nuramino, kad tai trumpalaikis importuotas šokas, o kitąmet, visai tikėtina, sulauksime ir defliacijos epizodų.
Žaliavų kainos ir neapibrėžtumas dar smaugs
„Toks žaliavų kainų lygis nėra tvarus. Jis vis labiau smaugs globalios ekonomikos apsukas tiek per gamybos, tiek per vartojimo kanalus. Atsigavimo perspektyvas Europoje temdo karo kaimynystės sąlygotas neapibrėžtumas, paaštrėjusios ekonominės, geopolitinės ir saugumo rizikos. Visa tai vėsina ekonomikos dalyvių lūkesčius, optimizmą keičia nerimas“, – sakė ekonomistė.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, šie pokyčiai ryškūs ir Lietuvoje. Jei pernai eilė veiksnių jau vertė nerimauti dėl Lietuvos ekonomikos perkaitimo, tai kaimynystėje prasidėjęs karas šias perkaitimo rizikas išsklaidė.
Neapibrėžtumas ir sparčiai brangstančios pirmos būtinybės prekės ir paslaugos verčia gyventojus keisti savo elgseną, perdėlioti vartojimo prioritetus, atsisakyti ne pirmos svarbos, laisvalaikio ar prabangos prekių ir paslaugų. Mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis pirmaisiais šių metų mėnesiais stabilizavosi, o ilgainiui, tikėtina, netgi susitrauks.
INVL ekonomistė sakė, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 12,5 proc., tačiau 2023 m. vartotojų kainos per metus vidutiniškai kils tik 0,5 proc.
Tokios stagfliacinės tendencijos euro zonoje komplikuoja Europos Centrinio Banko (ECB) užduotį užtikrinti kainų stabilumą. Dėl rekordinės infliacijos centriniai bankai daugelyje valstybių jau suskubo kelti palūkanų normas. Tai kaitina rinkos dalyvių lūkesčius, kad ir ECB netrukus prie jų prisijungs.
„Ši kovos su infliacija priemonė euro zonoje būtų netaikli. Juk infliaciją regione lemia ne vidiniai, o importuoti veiksniai. Euro zonos ekonomikoje perkaitimo simptomų beveik nėra, o atsigavimo pagreitis ir taip stipriai prislopęs. Tad palūkanų normų kilstelėjimas šiemet suveiktų kaip rankinio stabdžio truktelėjimas, bandant įveikti ir taip duobėtą atkarpą“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Pasaulis sukrėstas šokų. Iš pasaulinio ekonominės politikos neapibrėžtumo matome, kad Europa ir visa centrinė Rytų Europa išgyvena šoką. Bet kokį pulsą diktuoja geopolitinis fonas, o ekonomistai „šliaužia“ paskui ir rankioja visus geopolitikos trupinius“, – teigė ji.
Aukštesnės palūkanų normos būtų didinamos labai atsargiai ir lėtai, jokių drastiškų palūkanų normų kilimo tikėtis nereikėtų, apie ECB veiksmus, kalbėjo ekspertė.
Sveika pasidairyti ir į kitas „juodąsias gulbes“
„Krizių vardiklis yra vienas – tai, kad ekonomika turi būti pasirengus ir vystytis vidiniais procesais. 2009 m. recesiją pasitikome nepasiruošę, krizę pasitikome su deficitiniu biudžetu ir tuščiais aruodais. Dabar jau lengviau.
Tuomet BVP smigo giliai, o atsigavimas truko ne vienerius metus. Kitos krizės, tiek 2014 m. Rusijos embargas, tiek koronaviruso pandemija smogė, tačiau nesukėlė labai rimtų struktūrinių padarinių. Priešingai – Lietuva sugebėjo rasti naudos“, – sakė ji.
Kaip dėstė I.Genytė-Pikčienė, šiemet Lietuvai pritaikius embargą naftai iš Rusijos, rudenį prognozuojamas infliacijos slopimas bus vėlesnis. ES taip pat svarsto šeštuoju sankcijų paketu laipsniškai atsisakyti rusiškos naftos. Kol kas vieningo šalių sprendimo nėra.
„Aišku, tai irgi yra scenarijai, tai labai priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti naftos embargo Rusijai susitarimą, jeigu tai įvyktų šiemet, aišku, rinkos tai įskaičiuotų ir naftos kaina gerokai šoktų į viršų. Jeigu tai nusikeltų ilgesniam laikotarpiui, visai kitaip vystytųsi ir kainų pokyčiai galutiniam vartotojui“, – BNS citavo ekonomistę.
„Metinis augimo tempas dėl palyginamosios bazės turėtų prislopti, rudenį jau bus mažesnis“, – konstatavo bendrovės atstovė.
Stebint, kaip mūsų eksportuotojams pavyko prisitaikyti, pernai metais nebuvo šakos, kuri nebuvo augusi dviženkliais skaičiais ir kilstelėjo ekonomiką, dėstė ekonomistė.
Kalbant apie eksportą, kiek sėkmingi bus eksportuotojai, tiek sėkminga bus šalis. Galima pasidžiaugti, kad nuo 2014 m. Lietuva sumažinusi Rusijos ir Baltarusijos vaidmenį.
„Matome, kad tai yra importo šokas, o ne eksporto krizė“, – dabartinę Lietuvos ekonomikos padėtį komentavo ekonomistė. Taip pat aktuali ir reputacinė rizika, nes tai neprideda mūsų investicinio klimato patrauklumui taškų.
I.Genytė-Pikčienė apžvelgė ir sritis, kurios dėl karo Ukrainoje patyrė didžiausių problemų. Reikia pripažinti, sakė ji, kad transporto sektorius susiduria su nemažai problemų. Apdirbamoji pramonė, kuri daugiausia eksportuoja iš Lietuvos, kenčia taip pat. Taip pat paveiktos ir tokios sritys, kuriose pasikeitę gyventojų lūkesčiai.
Paklausta, kokių sričių darbuotojai gali nukentėti, ekonomistė pabrėžė, kad jau susidūrėme su „Lifosos“ darbuotojų atleidimu, „Lietuvos geležinkelių“ ar Klaipėdos uosto sprendimais dėl darbuotojų.
