Kai E.Nabiulina, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pirmą kartą viešai pasirodė vilkėdama juodais drabužiais, ji sukėlė spėlionių bangą. Centrinio banko vadovės drabužių spalva paprastai nebūtų buvusi diskusijų objektas, jei ne ši konkreti juos vilkinti moteris.
Mat žinoma, kad E.Nabiulina, artima Rusijos prezidento V.Putino sąjungininkė, savo požiūrį į ekonomiką ir centrinio banko politiką perteikia pasirinkdama drabužius ir seges, panašiai kaip tai darė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright. Sniegenos segė simbolizavo atėjusią žiemą ir pagrindinių palūkanų normų įšaldymą, o lotyniškos V raidės formos segė reiškė, kad ekonomika atsigauna.
Juodi E.Nabiulinos drabužiai plačiai interpretuoti kaip gedulo ženklas. Tačiau nuomonės išsiskyrė svarstant, ko konkrečiai ji gedėjo: Rusijos ekonomikos, kurią žlugdo vienos griežčiausių Vakarų sankcijų, mirties, Ukrainos žmonių ar tradicinės pinigų politikos, atnešusios jai pasaulinį pripažinimą, žlugimo. Kai kurie tokioje aprangoje įžvelgė jos nepritarimą V.Putino karui.
„Nepastebėjau jokių segių. Taigi, tai nebuvo laikas kokiems nors žaismingiems gestams ar užuominoms rinkai. Tai buvo tiesiog labai blaivus tragiškų laikų atspindys“, – dw.com kalbėjo „Oxford Economics“ vyriausioji besivystančių rinkų ekonomistė Tatjana Orlova.
Po kurio laiko pranešta, kad V.Putinas neleido E.Nabiulinai atsistatydinti ir nurodė tęsti darbą, paskyręs ją naujai penkerių metų kadencijai.
„Nenorėčiau dabar būti jos vietoje. Jai teks viską surinkti iš gabalų, – komentavo T.Orlova. – Rusijos ekonomika nugrimzdo į potencialiai labai gilią recesiją. Ji bus vienas svarbiausių žmonių, atsakingų už sprendimus per ateinančius kelerius metus“.
Veiksminga technokratė
Kaip rašė „dw.com“, E.Nabiulinai krizės nėra svetimos. Nuo 2013 m., kai ji pradėjo vadovauti Rusijos centriniam bankui, moteriai pavyko suvaldyti Rusijos ekonomiką per daugybę sukrėtimų, įskaitant ir Vakarų sankcijas po Krymo aneksijos.
Ji buvo giriama už tvirtą ryžtą kovoti su korupcija Rusijos bankų sektoriuje. Atimta šimtai bankų licencijų, įskaitant iki tol neliečiamomis laikytas įstaigas. Taip Rusijos bankų skaičius sumažėjo beveik perpus – iki maždaug 500.
2014 m. Rusijos rubliui smarkiai smukus JAV dolerio atžvilgiu dėl kritusių naftos kainų ir žlugdančių Vakarų sankcijų, E.Nabiulina palūkanų normas padidino iki 17,5 proc. ir pakeitė rublio kursą į laisvai plaukiojantį.
Jos konservatyvi pinigų politika, padėjusi Rusijai vėl pradėti augti ir sumažinti infliaciją, banko vadovei pelnė pasaulinį pripažinimą. Vakarų leidiniai, įskaitant „Euromoney“ ir „The Banker“, gyrė ją kaip vieną geriausių pasaulio pinigų politikos formuotojų.
„Manau, kad E.Nabiulina yra veiksminga technokratė, tačiau galiausiai ji vis tiek yra Putino sistemos dalis, – sakė Londono Užsienio politikos tyrimų instituto Rusijos ekspertas Maximilianas Hessas. – O Putino sistemoje technokrato darbas pirmiausia yra daryti ne tai, kas geriausia Rusijos žmonėms, o daryti tai, kas geriausia Putino sistemai.“
Vis dėlto Rusijos bankų sistemą ir toliau kamuoja korupcija ir blogos paskolos. Keletas prastai veikiančių bankų ir toliau remiami valstybės lėšomis, kurių didžioji dalis nukreipiama kitur.
„Ji atliko lengvus darbus, kaip sakoma, nuraškė žemai kabančius vaisius. Ji niekada iš tikrųjų nesiėmė spręsti interesų grupių problemų ir nesprendė kleptokratijos, nešvarių pinigų problemų, nes negalėjo – akivaizdu, kad tai buvo per arti širdies V.Putinui“, – komentavo „BlueBay Asset Management“ besivystančių rinkų strategas Timothy Ashas.
Liberalė iš V.Putinui artimo rato
Etninė totorė – didžiausios Rusijos tautinės mažumos atstovė – E.Nabiulina yra reta aukšto rango pareigūnė moteris Maskvoje. 58-erių banko vadovės tėvas buvo vairuotojas, o motina dirbo operatore gamykloje. Mėgstanti prancūzų poeziją ir operą, ji baigė ekonomikos studijas Maskvos valstybiniame universitete.
E.Nabiulina tapo pirmąja moterimi iš G8 šalių, 2013-aisiais pradėjusia vadovauti šalies centriniam bankui. Iki tol ji dirbo V.Putino patarėja ekonomikos klausimais. Į šias pareigas ji paskirta iš ekonomikos ir prekybos ministrės posto.
„Manau, iki šiol V.Putinui rūpėjo, kad ji būtų gerbiama Vakaruose. Jis matė, kad jos nemotyvuoja ta pati grobuoniška korupcija ir partiniai interesai, kurie egzistuoja didžiojoje dalyje Rusijos elito sluoksnių, – sakė M.Hessas. – Jis matė E.Nabiuliną kaip kompetentingą žmogų, kurį galėtų paskirti žinodamas, kad šis darbą atliks geriausiai atitinkant jo interesus.“
E.Nabiulina dažnai giriama kaip veiksminga komunikacijos specialistė, nes sugeba sudėtingas makroekonomines sąvokas paaiškinti gana paprasta kalba, suprantama ir eiliniams rusams.
„Jos maži garderobo triukai yra jos bendravimo stiliaus dalis – tam, kad jos kalba būtų suprantama ne tik analitikams, bet ir plačiajai visuomenei“, – sakė T.Orlova.
Pavyzdžiui, per patį pandemijos įkarštį 2020 m., kai vyriausybė ragino žmones savarankiškai izoliuotis, E.Nabiulina puošėsi namo formos sege.
Švelniai kalbanti E.Nabiulina Maskvos oficialiosios valdžios ilgą laiką buvo laikoma liberale, o griežtosios linijos vyriausybės patarėjai ir įstatymų leidėjai ją dažnai kritikuoja dėl vykdomos politikos. Tačiau jai nusprendus ir toliau likti centrinio banko vadovės poste, požiūris keičiasi. Be to, dėl glaudžių ryšių su Rusijos režimu Kanada ir Australija moteriai pritaikė sankcijas.
„Jos sprendimas nepasitraukti rodo, kad ji nėra tokia liberali, kaip žmonės manė, – komentavo T.Ashas. – Galiausiai, likdama poste, ji padeda V.Putinui palaikyti karą Ukrainoje“.
Nebus lengva
Birželį prasidės trečioji penkerių metų E.Nabiulinos kadencija Rusijos centrinio banko vadovės kėdėje. Panašu, kad tai bus sudėtingiausias metas šiame jos karjeros etape. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, nuo sankcijų nukentėjusi Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 8,5 proc. – tai būtų didžiausias nuosmukis per pastaruosius dešimtmečius. Infliacija paspartėjo iki aukščiausio lygio per beveik 20 metų.
Centrinis bankas į tai reagavo didindamas palūkanų normas ir įvesdamas kapitalo kontrolę, kad dirbtinai palaikytų rublio kursą, kuris, prasidėjus invazijai į Ukrainą, dolerio atžvilgiu nukrito iki rekordiškai žemo lygio.
Kovojant su ekonomikos krize E.Nabiulinai rankas surišo sankcijos, pagal kurias buvo įšaldyta didelė dalis – 630 mlrd. dolerių (696 mlrd. eurų) – centrinio banko užsienio atsargų. Dar labiau jos padėtį gali apsunkinti tolesni ribojimai Rusijos energijos ištekliams – didžiausiam šalies pajamų šaltiniui. Kaip žinia, dėl sankcijų šiam sektoriui tariamasi Europos Sąjungoje, kuri yra didžiausia Rusijos energijos išteklių pirkėja.
„Ji yra geriausias asmuo, galintis susidoroti su dabartine krize. Norėčiau, kad Rusijoje prezidentu būtų toks pat kompetentingas žmogus kaip ji, – vertino T.Orlova. – Ji turi daug sunkaus darbo, o tai bus itin sudėtingas jos karjeros laikotarpis“.
