Balandį nuotaikos – pozityvesnės
„Bendra situacija rinkoje yra gan stabili ir sakyčiau, kad labiau optimistinė“, – savo pastebėjimą pateikė LNTPA vadovas. Visgi vasario pabaiga ir kovo pradžia sukėlė daug neapibrėžtumo tiek verslams, tiek patiems gyventojas ir pirkėjams, teigė jis.
Pastarieji pradėjo galvoti, kaip elgtis su pinigais, ką pirkti ar nepirkti, kur verta investuoti. Vis tik šie du mėnesiai jau pateikė atsakymus į rūpimus klausimus – į rinką sugrįžta žmonės, kurie domisi būsto įsigijimu, dėstė radijo laidos pašnekovas.
Pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje potencialūs pirkėjai nesidomėjo niekuo kitu, kaip tik karo naujienomis. Kaip sakė M.Statulevičius, vystytojai net buvo išjungę savo projektų reklamas, nes tuo metu tai buvo visiškai netikslinga.
Vis tik šiai situacijai susigulėjus, atsiradus daugiau informacijos ir Vakarams remiant Ukrainą, verslas įgijo pasitikėjimo, patikino LNTPA atstovas.
Paklaustas, ar buvo vystytojų, kurie dėl karo Rytuose sustabdė projektus, atsakė, kad šį mėnesį apklausus atstovaujamos asociacijos narius, paaiškėjo, kad 17 proc. teigė, jog teks sulėtinti ir pavėlinti savo investicijas.
„Didžioji dalis, bent 4 iš 5, neplanuoja keisti savo planų tiek kalbant apie gyvenamąją paskirtį, tiek apie komerciją. Aišku, to pasitikėjimo suteikia ir tai, kad balandį pradėjo atsirasti daugiau aiškumo žaliavų tiekime“, – kalbėjo jis.
Kaip pažymėjo M.Statulevičius, kovo pradžia tapo įtemptu laiku dėl Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos užsidarymo. Jos buvo svarbios metalų, medžio, stiklo ir šių medžiagų gaminių tiekime.
„Balandį įmonės įdėjo daug pastangų, kad atidarytų alternatyvias rinkas – Aziją, Turkiją, Braziliją. Tos rinkos nebuvo nežinomos ir nepažįstamos, jos tiesiog buvo brangesnės. Natūralu, kad tai atsilieps produkcijos kainose ir NT kainose“, – komentavo pašnekovas.
Jis taip pat aiškino, kad nemažai lėmė įvairūs antidempinginiai ir Europos Sąjungos susitarimai dėl kurių buvo tikrai brangu įsivežti žaliavas su papildomais muitais. Kaip sakė asociacijos vadovas, dabar Rusijos ir Baltarusijos medžiagų kvotos perskirstomos kitoms šalims, todėl pastarosios tampa konkurencingos tiek mokestine, tiek muitų prasme.
Pašnekovas pridūrė, kad su Kinijos rinka taip pat dar yra neišspręstų klausimų. Tai ypač svarbu, kai šalyje šiuo metu vykdoma griežta koronaviruso suvaldymo politika.
„Pagrindinis dalykas, kuris dabar galėtų atvėsinti rinką ir įvesti daugiau aiškumo, tai yra pasiūlos augimas. Verslas yra pasirengęs tai daryti, ar yra pasirengusi valdžia, tai dar lieka gana atviru klausimu“, – pasakojo jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka tikrai nėra sustojusi. Pavyzdžiui, pagal dabartinį išduotų statybų leidimų skaičių, planuojama pastatyti apie 100 daugiabučių ir kotedžų. Tiesa, ne paslaptis, kad ne visi projektai bus įgyvendinti, pabrėžė pašnekovas.
Objektų skaičius „iš brėžinių“ mažės
„Yra iššūkis ir su objektų pastatymu, kurie buvo parduoti ar rezervuoti jau praėjusiais metais. Turbūt reikia pasidžiaugti mūsų rinkos ir mūsų vystytojų branda, kad pirkimo sąlygos nėra keičiamos tiems, kurie jau rezervavo praėjusiais metais, nes pagunda tai daryti būtų nemaža“, – dėstė LNTPA vadovas.
Radijo laidos svečias akcentavo, kad gali būti išimčių, bet bent jau tarp asociacijos narių tokios problemos nėra. Visgi neatmetama galimybė, kad ateityje gali būti sutartyje įrašomas pirkimo kainos indeksavimas.
Kaip pabrėžė pašnekovas, tai yra labiau įprasta praktika komerciniam turtui: biurų, sandėliavimo, viešbučių objektų vystyme bei visuomeniniuose ir valstybės užsakomuose projektuose.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad NT vystytojai turi prabangą nekeisti sutarčių dėl didelės maržos, jis atsakė: „Verslas, norėdamas šiek tiek pavėsinti rinką, buvo priėmęs sprendimus 5 ar 10 proc. pridėti prie kainos, bet matėme, kad net ir tai rinkos labai nekeitė.
Konkurencija išlygina tuos „užsimetimus“ – visi vienodai „neužsimeta“ ir kadangi rinka yra konkurencinga, tad pasirinkimo tikrai yra, ir sužaisti šioje vietoje būtų tikrai sudėtinga.“
Jis paaiškino, kad lygiai prieš metus, pavasarį, buvo didesnis perkamo būsto poreikis – rezervacijų buvo daugiau nei pasiūlos. Taigi verslas norėjo atvėsinti rinką, pridedant 5–10 proc. prie NT kainos. Tačiau bendrų rinkos tendencijų tai nepakeitė.
„Kalbant apie brėžinius, tendencija yra tokia, kad nusipirkti NT iš brėžinių bus vis sunkiau. Pirmiausia dėl to, kad pasiūlos objektų iš brėžinių bus vis mažiau ir dabar yra sumažėjusi. Tai lemia tai, kad vystytojai tiesiog nežino, už kiek pastatys produktą“, – kalbėjo pašnekovas.
M.Statulevičius pabrėžė, kad būsto pardavimas „iš brėžinių“ yra rizikingas sprendimas patiems NT vystytojams – dalis net nesiruošia parduoti projekto, jei nėra realizuota bent 50–60 proc. viso produkto.
„Todėl nereikėtų stebėtis, kad pasiūla didžiuosiuose miestuose turėtų mažėti. Kiek bus pastatyta? Turbūt irgi mažiau nei praėjusiais metais, bet tai lemia ne tik medžiagų tiekimas ir jų brangimas, bet ir mūsų vidaus kiemo klausimai, kurių nesusitvarkome jau eilę metų – tai biurokratija ir teisiniai aspektai, kurie bent jau šių metų pradžioje kėlė skausmą“, – atkreipė dėmesį M.Statulevičius.
Asociacijos atstovas pateikė ir tokio reiškinio pavyzdį. Anot jo, Vilniuje nuo kovo pirmos iki balandžio vidurio nebuvo galima išduoti statybos leidimų, nes buvo priimtas Žemės įstatymas, kuris nustatė naują mokėjimo tvarką žemei.
Visgi teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrą tvarką, Vyriausybės nebuvo priimti. Tai buvo padaryta tik balandžio viduryje, todėl „savivaldybės pusantro mėnesio buvo kaip vakuume“.
Kas laukia NT vystytojų, o kas – pirkėjų?
„Ne paslaptis, kad dalis tokių projektų nebus įgyvendinti, kurie yra jaunesni plėtotojai, tai metų pradžia gali tapti nemažu šoku ir įmonės gali bankrutuoti: parduoti savo projektus, gali priimti kitus didesnius partnerius ir turėtų mažesnę maržą“, – dėstė NT specialistas.
„Didieji yra tokie mušti, spardyti ir daužyti“, – palygino pašnekovas. Pasak M.Statulevičiaus, jei šie vystytojai išgyveno pasaulinę ekonomikos krizę, pandemijos iššūkius, jau yra kiek stipresni.
Vis tik jis akcentavo, kad ne visi verslo sektoriai yra visiškai atsigavę, ypač turizmas. Verslininkai šiame sektoriuje rizikingiau vertina savo galimybes įsigyti turtą. Kaip kalbėjo pašnekovas, pastarieji dveji metai parodė, kad atsparūs verslai tapo dar atsparesniais.
Jis taip pat apžvelgė ir populiarėjančią lietuvių tendenciją investuoti į NT užsienyje.
Radijo laidos svečias pastebėjo, kad ne tik lietuviai, bet ir vakariečiai domisi turto įsigijimu Ispanijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Kipre. Visgi tai gali netapti itin populiaria praktika – daliai nepriimtina taip dažnai keliauti toliau, mokytis naujos kalbos ar prisitaikyti prie vietos tradicijų.
Paklaustas, ar dabar kainos būsto rinkoje geros, pašnekovas ragino įsivertinti kelias aplinkybes: kokiu tikslu perkamas NT objektas, kiek tam galima išleisti ir kokie yra poreikiai.
Kaip dėstė LNTPA vadovas, jei pirkėjas norės tam tikro būsto, tam tikrame mieste ir tam tikroje vietoje, dabar tai gali tapti iššūkiu. Mat teks prisitaikyti prie vystytojų statybų tempų ir pasiūlos.
Pašnekovas pabrėžė, kad tokį patį patarimą davė ir per pandemijos krizę.
Vis tik su nuoma vyksta visiškai kitokie dalykai. „Nuomos rinka tikrai stebina ir yra istoriškai labiausiai susitraukusi, jei kalbėtume apie Vilnių. Mūsų pokalbio metu daugiau nei 400 butų yra Vilniuje. Jei palyginsime su sausio mėnesiu, tuomet buvo apie 2 tūkst.“ – skaičiavo M.Statulevičius.
Kaip sakė jis, tai lėmė į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, baltarusiai. Dalis nuomojamų objektų yra išimti iš rinkos, nors galėtų užsidirbti dėl didelės paklausos ir sparčiai mažėjančios pasiūlos.
Visgi NT ekspertas atkreipė dėmesį, kad dabar yra pats pikas, tačiau butų rinkoje ilgainiui turėtų padaugėti.
