Verslo atstovas apie prekybą su Kinija: importas normalus, eksporto – „nulis“

Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra, sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Vis tik, anot verslo atstovo, kinišką produkciją perkančioms Lietuvos įmonėms kyla iššūkių dėl sugriežtėjusių importo procedūrų, pavyzdžiui, reikalavimo už dar nepristatytas prekes iš anksto mokėti visą kainą.

Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kinija.<br>pixabay.com nuotr.
Kinija.<br>pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 9, 2022, 1:14 PM

„Kai klausiu įmonių importuotojų, tų, kurie importuoja ir žaliavas, ir komponentus, ir gaminius ne mažmeninei prekybai, bet statybai ir pan., jie visi sako, kad (prekybos santykiai – ELTA) jau yra nusistovėję“, – Eltai sakė R.Varkulevičius.

Nors prekių importas, R.Varkulevičiaus teigimu, „normalizavęsis“, Lietuvos verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą. Dėl to, anot verslo atstovo, įmonėms tenka užšaldyti daug savųjų lėšų.

„Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalavimas mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“, – teigė R.Varkulevičius.

Viena galimų rizikų, pasak LLPARA prezidento, yra ta, kad verslas ne visuomet turi garantijas, jog gaus iš tiekėjų didžiausioje Azijos ekonomikoje užsakytas ir visiškai apmokėtas prekes.

„Dažnai su Kinija taip ir atsitinka. Arba ne tos kokybės, ne tos nomenklatūros, asortimento“, – kalbėjo jis.

„Kinijos patrauklumas tame ir buvo, kad (importuojamos prekės – ELTA) būdavo pateikiamos pakankamai greitai: jei jau turi tam tikrą patirtį ar istoriją, gali pirkti ilgiau, gauni finansines garantijas, nereikia įšaldyti daug pinigų. Tas yra versle labai svarbu – nereikia visur užstatinėt savęs“, – apibendrino LPPARA vadovas.

Aptardamas eksporto rodiklius, R.Varkulevičius patikino, kad lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama.

„Eksporto nulis (...) Eksporto praktiškai nėra, nes Kinija daug kur išėmusi (Lietuvos gamintojus – ELTA) iš registrų ir t.t“, – teigė jis, kartu svarstęs, jog dalis Lietuvoje pagamintų prekių gali būti tiekiamos į Kiniją per kitas valstybes.

„Gal per kokias trečias šalis jis vyksta – parduodamos į kitas valstybes, jose sukuriama kilmė. Bet čia yra neteisinga ir Kinija turi už tai atsakyti prieš Pasaulio prekybos asociaciją, Europos Sąjungą už sutarties įsipareigojimų nevykdymą“, – teigė R.Varkulevičius.

ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo praėjusių metų antroje pusėje, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

Siekiant padėti nuo Kinijos nukentėjusiam verslui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar metų pradžioje parengė specialią 130 mln. eurų paramos priemonę, kuriai balandį pritarė Europos Komisija. Pagal šią pagalbos schemą nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs Lietuvos verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės iki 10 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.

Kaip anksčiau Eltai sakė R.Varkulevičius, ši schema yra „taisytina“, kadangi Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.