Seime antrąjį svarstymą įveikė tikslinamas valstybės biudžetas: nepagailėta kritikos

Antradienį Seime antrojo svarstymo stadijoje parlamentarai apsisprendė, kad dėl tikslinamo šių metų biudžeto projekto galutinai bus sprendžiama lygiai po savaitės.

Antradienį Seime antrojo svarstymo stadijoje parlamentarai apsisprendė, kad dėl tikslinamo šių metų biudžeto projekto galutinai bus sprendžiama lygiai po savaitės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Antradienį Seime antrojo svarstymo stadijoje parlamentarai apsisprendė, kad dėl tikslinamo šių metų biudžeto projekto galutinai bus sprendžiama lygiai po savaitės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Butkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Butkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 10, 2022, 12:34 PM, atnaujinta May 10, 2022, 12:35 PM

Siūlymą, kad dėl tikslinamo valstybės pajamų ir išlaidų plano priėmimo būtų balsuojama būtent gegužės 17 d., palaikė 117 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, o 3 Seimo nariai susilaikė.

Vis dėlto opozicinėms politinėms jėgoms atstovaujantys parlamentarai iš Vyriausybės į parlamentą grįžusiam patobulintam projektui negailėjo kritikos. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad didėjant valstybės išlaidoms, nebuvo pateikti jokie siūlymai, kaip padidinti biudžeto pajamas.

Tuo metu Regionų frakcijai atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis sako pasigedęs konkrečių pagalbos priemonių su kainų augimo ir žaliavų tiekimo iššūkiais susidūrusiam verslui. Be to, parlamentaro vertinimu, biudžete numatomas pajamų didinimas nėra pakankamas, kad padengtų dėl infliacijos išaugusias gyventojų išlaidas.

„Jeigu šiandien dabartinė infliacija yra ko gero 9,6 proc., o mes pensijas indeksuojame tik 5 proc., tai ar tai normalu“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Žemaitaitis.

Reaguodama į kritiką finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad, lyginant metinės infliacijos dydį, jį reikėtų lyginti su metiniais gyventojų pajamų augimo rodikliais.

„Visuomet opozicijos bandoma lyginti metinę infliaciją, tačiau pokyčiai pensijose kažkodėl žiūrimi nuo metų vidurio. Tik noriu priminti, kad jeigu matuojame metinę infliaciją ir metinė infliacija prognozuojama 10 proc., tai reikia žiūrėti pajamų augimą nuo praėjusių metų. Nuo praėjusių metų pensijos jau padidintos apie 10-12 proc. Dabar didinimas yra papildomais 5 proc. Bendras augimas bus apie 16 proc.“, – replikavo G. Skaistė.

Tuo metu sprendimai dėl minimalios algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, pasak ministrės, lems 17,3 proc. metinių pajamų augimą. Tuo metu išmokos, vaiko pinigai, jos teigimu, šiemet didėja maždaug 15 proc.

Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo pajamos į rankas bus didesnės 17,3 proc. Tai yra daugiau, negu auga metinė infliacija.

Anot ministrės, šių metų biudžetas buvo tikslinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Vyriausybės patvirtintame 2022 m. valstybės biudžeto tikslinimo projekte siūloma perskirstyti asignavimus tarp Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, skiriant 143 tūkst. eurų nuo karo pabėgusių ukrainiečių gyvūnų vakcinavimui, ženklinimui, ligų profilaktikai.

Energetikos ministerijai 10,9 mln. eurų perskirstomi tarp jai priskirtų asignavimų, užsitęsusiam mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimui.

Kartu mažinant asignavimus Finansų ministerijai, papildomi 150 tūkst. eurų nukreipiami Generalinei prokuratūrai pastato Kėdainiuose perdangos ir stogo atstatymui po avarijos.

Statistikos departamentui šių metų pirmą ketvirtį paskelbus 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis, tikslinama Rezervinio fondo sąmata pervedant 43,4 mln. eurų bei koreguojamas skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.

Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete, nepasikeitė.

Pirminiu įstatymo patobulinimo projektu taip pat tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. eurų.

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos patobulintame biudžete didėja 90,1 mln. eurų.

Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys –4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.