Pūtė akis dėl didelių algų, kol užsimerkė – aukso kasyklos valstybės įmonėje nesibaigia

Skandaluose ir nuostoliuose skendinčiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre buvusius vadovus keičia nauji, bet įtartinos aukso kasyklos toliau nesibaigia. Skandalai – taip pat.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Palekas.<br>V.Ivanovo (VŽ) nuotr.
A.Palekas.<br>V.Ivanovo (VŽ) nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>prokuratūros nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>prokuratūros nuotr.
R.Masiulis<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
R.Masiulis<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
S.Puodžiukas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Puodžiukas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusį rudenį sudrebino žinia apie ŽŪIKVC mokėtas milžiniško dydžio algas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 11, 2022, 4:38 PM, atnaujinta May 12, 2022, 9:08 AM

Praėjusių metų rudenį Žemės ūkio ministerijai pavaldų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC) sudrebino žinia apie jame mokėtas milžiniško dydžio algas.

Paaiškėjus, kad kai kurie šios valdiškos įstaigos darbuotojai per mėnesį uždirbdavo net iki 18 tūkst. eurų, iš pareigų buvo priverstas trauktis centro direktorius Sigitas Puodžiukas.

Jį pakeitęs kitos valstybės įmonės vadovas Artūras Palekas iš karto pažadėjo, kad nieko panašaus daugiau nebus. Jis net viešai įsipareigojo kreiptis į teisėsaugą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl valstybei galbūt padarytos žalos.

Bet „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad didesnį už šalies prezidento atlyginimą gaudavusį specialistą laikinasis ŽŪIKVC direktorius ir pats prieš mėnesį išlydėjo ne tuščiomis – jam skirta solidi premija.

Negana to, prieš atsisveikindamas su buvusiu brangiai apmokamu Informacinių sistemų plėtros skyriaus vadovu A.Palekas ėmė spausti pavaldinius, kad jie kuo skubiau surastų kokį nors būdą, kaip ir toliau iš jo pirkti paslaugas.

Dėmes atskleidė auditas

Kai kuriems ŽŪIKVC darbuotojams buvusi vadovybė nešykštėjo pinigų, nors pats centras tuo metu buvo sukaupęs kelis milijonus eurų nuostolių.

Tai paaiškėjo pernai rudenį atlikus auditą.

Abejonių dėl kai kurių ŽŪIKVC vadovų priimamų sprendimų kilo pernai birželį paskirtai naujai jo valdybai.

Žemės ūkio ministerijos vadovybė ir naujoji valdyba piktinosi ne tik įspūdingais kai kurių informacinių technologijų specialistų uždarbiais, kurie šešis kartus viršijo įstaigos vadovo algą, bet ir ŽŪIKVC darbuotojų tarpusavio ryšiais.

Ministerijos spaudžiamas S.Puodžiukas neigė, kad įstaigoje esą klesti nepotizmo apraiškos.

Jis taip pat aiškino, kad solidžios algos buvo mokamos tiktai keliems ypač retos kvalifikacijos specialistams, be kurių negalėjo išsiversti.

Pasak jau buvusio ŽŪIKVC direktoriaus, geoinformacines sistemas išmanantiems specialistams neretai dėl teisės aktų pakeitimo tekdavo skubiai keisti ar papildyti informacines sistemas, todėl jie esą dirbdavo neskaičiuodami valandų, naktimis ir savaitgaliais.

Kilo ne vienas skandalas

Bet Žemės ūkio ministerijos vadovybė šių S.Puodžiuko argumentų negirdėjo ir skubėjo jo atsikratyti aiškindama, kad dėl nepadoriai didelių įstaigos darbuotojų algų jiems esą nėra kur dėti akių.

„Yra visa puokštė problemų, dėl to mes sutarėme baigti šiuos darbo santykius su ponu S.Puodžiuku“, – savo pasiekimais rudenį pasidžiaugė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kuris ankstesnėje Vyriausybėje užėmė aplinkos ministro postą.

Tada buvo kilęs kitas su S.Puodžiuku susijęs skandalas.

Baigiantis jo kadencijai centro vadovas paskelbė atranką generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti ir pats ją laimėjo.

Netrukus po to S.Puodžiukas buvo paskirtas ŽŪIKVC vadovauti laikinai.

Nuolatinio vadovo tuomet buvo nutarta neieškoti, mat centro turėjo nelikti – dar 2019 metais ŽŪIKVC planuota prijungti prie nuotolinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-centras“.

Kiek anksčiau ŽŪIKVC sudrebino dar vienas skandalas, kai S.Puodžiukas įstaigoje priglaudė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio uošvį Evaldą Čijauską.

Centro direktorius tuomet net neslėpė, kad nuolat sulaukia aukštesnių vadovų prašymų pagelbėti įdarbinant vieną arba kitą asmenį.

Beje, planuota įstaigos reorganizacija neįvyko, o S.Puodžiukas, nepaisant ankstesnių skandalų, liko jai vadovauti.

Sėdi ant dviejų kėdžių

Buvusį direktorių pernai rudenį pakeitęs A.Palekas ŽŪIKVC vadovauja laikinai, bet žmonės kalba, kad būsimam vadovui keliami reikalavimai lyg tyčia parengti būtent jam.

Šiuo metu A.Palekas sėdi ant dviejų kėdžių.

Jis taip pat yra ir pernai pavadinimą pakeitusios valstybės kelių įmonės „Viamatika“ (anksčiau buvo „Problematika“) direktorius.

Atsisveikino trumpam

Laikinuoju ŽŪIKVC vadovu tapęs A.Palekas kalbėjo, kad dėl anksčiau darbuotojams mokėtų įspūdingų algų nepatogu prieš visuomenę, ir žadėjo kreiptis į teisėsaugą.

Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, tai buvo padaryta kovo pabaigoje.

Tiesa, prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Bet triukšmą dėl itin didelių atlyginimų sukėlusi ministerija bei naujoji centro vadovybė jau neturėjo kur trauktis ir balandžio viduryje buvo priversta atsisveikinti su 18 tūkst. eurų algą gaudavusiu darbuotoju.

Tiesa, labai panašu, kad, jeigu ne kalbos apie skaidrumą, naujasis ŽŪIKVC direktorius jį būtų mielai pasilikęs.

Mat dar prieš atleidžiant specialistą, kurio pavardė „Lietuvos rytui“ žinoma, A.Palekas pavaldiniams nurodė trūks plyš surasti būdą, kaip ir toliau iš jo pirkti paslaugas.

Šaltinių teigimu, su šiuo specialistu netrukus buvo pasirašyta sutartis dėl programavimo, konsultavimo ir diegimo paslaugų teikimo. Pagal ją buvusiam darbuotojui numatyta mokėti po 50 eurų už valandą, padengiant ir mokesčius.

Sutartyje numatyta, kad paslaugos negali viršyti 10 tūkst. eurų.

Tai padaryta galimai siekiant išvengti viešųjų pirkimo procedūrų, paslaugą renkantis iš vienintelio tiekėjo.

Bijojo, kad bus blogiau

Dėl paslaugos pirkimo iš buvusio darbuotojo įstaigoje vyko nemažai diskusijų.

Šaltinių teigimu, centro darbuotojai nuogąstavo, kad pirkimas atrodys fiktyviai.

Bet A.Palekas pavaldiniams esą primygtinai nurodė, kad įspūdingą atlyginimą gaudavęs specialistas ilgiau pasilikti ŽŪIKVC negali, o jo paslaugų mirtinai reikia, jei norima išvengti didesnių bėdų su PPIS.

Tai informacinė sistema, per kurią ūkininkai teikia paraiškas paramai už deklaruotus žemės ūkio naudmenis gauti (joje kaupiami ir visų šalies ūkininkų duomenys apie dirbamus žemės plotus, pievas, laikomų gyvulių skaičių ir pan.).

A.Palekas nuogąstavo, kad išėjus pagrindiniam už PPIS atsakingam specialistui sistema gali imti strigti per patį deklaravimo bumą. ŽŪIKVC direktorius pavaldiniams net priekaištavo, kad jie nesupranta galimos rizikos, jei nepavyks pasamdyti buvusio darbuotojo.

Kasyklų buvo ne viena?

Tuo metu kai kurie ŽŪIKVC darbuotojai užsiminė apie riziką, kuri esą gali kilti, kai įstaigoje nebedirbantis specialistas prie ypač daug duomenų turinčios sistemos jungsis iš išorės.

Beje, sklido gandų, kad ŽŪIKVC ilgą laiką klestėjo ne tik aukso kasyklos.

Kai kurie šios įstaigos darbuotojai esą buvo įsigudrinę centro turimus ir pačių prižiūrimus kompiuterinius pajėgumus panaudoti ir itin pelningam kriptovaliutos kasimui.

Žinojo, bet toleruoja

Kaip pavaldžioje įstaigoje vykstančius manevrus vertina Žemės ūkio ministerija?

Jos atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad ŽŪIKVC valdybai buvo žinoma apie paslaugų pirkimą iš buvusio darbuotojo.

Atsakyme dienraščiui buvo teigiama, kad programavimo paslaugų pirkimas iš trečiųjų šalių yra normali praktika, bet ministerija esą „iš esmės nepritaria“ paslaugų pirkimui iš asmenų, kurie turi sąsajų su pirkimą vykdančia įstaiga.

„Šiuo atveju mažos vertės pirkimo būdas pasirinktas ir sutartis su buvusiu darbuotoju sudaryta iškilus poreikiui operatyviai spręsti įstaigos informacinės sistemos, kuri yra skirta pasėliams deklaruoti, problemas.

Išėjus darbuotojams, kūrusiems sistemas, naujiems programuotojams įsigilinti į sistemas užtruktų ne mažiau kaip tris mėnesius.

Centre naudojamos unikalios sistemos yra sukurtos jo darbuotojų, todėl iš esmės tik jie ir gali operatyviai jas tobulinti.

Centro vadovybė įpareigota pakeisti struktūrą ir veiklos organizavimą, kad tokios rizikos, kai informacines sistemas gali prižiūrėti ir tobulinti tik jų kūrėjai, ateityje nekiltų“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Sprendimo premijuoti ŽŪIKVC palikusį darbuotoją, dėl kuriam mokėtos milžiniškos algos posto neteko ankstesnis direktorius, ministerijos atstovai nekomentavo teigdami, kad esą nekontroliuoja, kaip pavaldi įstaiga laikosi Darbo kodekso reikalavimų.

Neturėjo pasirinkimo?

Tuo metu anksčiau ŽŪIKVC veikusias aukso kasyklas sustabdyti žadėjęs A.Palekas šįkart buvo nekalbus. Jis gynėsi, kad tiek įsakymas premijuoti 18 tūkst. eurų algą gaudavusį pavaldinį, tiek naujai su juo pasirašyta sutartis – konfidencialūs.

„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar tokie sprendimai neprieštarauja ankstesnėms jo bei Žemės ūkio ministerijos vadovybės kalboms, A.Palekas pabrėžė, kad niekas esą nekaltino didžiulius atlyginimus gaudavusių darbuotojų, atsakomybė už tai esą tenka vadovams.

A.Palekas jau netgi svarstė, kad nebūtinai teisėsauga matys buvus pažeidimų: „Ar buvo kaltų, nustatys teisėsauga. Gal ji netgi iš viso pasakys, kad niekas nekaltas, ir nebus jokių tyrimų. Bet tai jau teisėsaugos reikalas.“

Anot A.Paleko, jam reikėjo užtikrinti tolesnę centro veiklą: „Jis turi funkcionuoti toliau, todėl mes bandome bendrauti su išėjusiais programuotojais, kurie patys sukūrė tas sistemas ir jas gerai išmano.

Mes negalime užbrėžti brūkšnio ir pasakyti, kad mums nieko iš jų nereikia. Reikia susitarti ir kokį nors darbelį jiems duoti, kad tie visi mūsų turimi įrankiai veiktų toliau.“

ŽŪIKVC tikino, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų esą nesiekta apeiti, tačiau išsamiau paaiškinti savo pasirinkimo nesutiko tvirtindamas, kad sutartis yra konfidenciali.

A.Palekas nekomentavo ir savo sprendimo pamaloninti 18 tūkst. eurų algą gaudavusį buvusį skyriaus vadovą, kurį iš darbo balandį išlydėjo skirdamas jam mėnesio atlyginimo dydžio premiją.

Bendroves apraizgė nauji brangių vadovų voratinkliai

Vėją dėl įspūdingų darbuotojų algų bei nepotizmo apraiškų ŽŪIKVC sukėlė centro valdyba, kuriai nuo praėjusių metų vasaros vadovauja Paulius Martinkus.

Buvęs susisiekimo viceministras yra patekęs į vadinamąjį juodąjį valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio sąrašą, kuriame buvo įvardyti vienaip ar kitaip su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu susiję asmenys.

Netekęs ministro posto R.Masiulis, kaip ir nemažai jo bendražygių, nusėdo Vilniaus savivaldybės valdomoje didžiausioje šalyje centralizuoto šildymo tiekimo įmonėje Vilniaus šilumos tinkluose.

Vėliau R.Masiulis tapo bendrovės LITGRID vadovu, o P.Martinkus Vilniaus šilumos tinkluose toliau eina Strategijos ir vystymo departamento direktoriaus pareigas.

Vilniaus šilumos tinklams vadovaujantis Gerimantas Bakanas prieš tai buvo atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos pavaduotojas, taip pat kartu su juo dirbo bendrovėje „Klaipėdos nafta“, kai jai vadovavo R.Masiulis.

Kalbama, kad susisiekimo sektorių anksčiau apraizgęs su R.Masiuliu siejamas brangiai apmokamų vadovų voratinklis pastaruoju metu tinklus mezga jau ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose.

Beje, šiai ministerijai priklausančios įmonės „Šilutės polderiai“ valdybai vadovauja P.Martikaus sutuoktinė Simona Martinkė.

P.Martinkus kovo mėnesį taip pat buvo paskirtas vadovauti ir Aplinkos ministerijos kontroliuojamos valstybės įmonės Valstybės miškų urėdijos valdybai.

Vidutinis valdybos nariui mokamas atlygis šioje įmonėje pernai siekė maždaug 1 tūkst. eurų. ŽŪIKVC P.Martinkui pirmąjį šių metų ketvirtį mokėjo per 2,1 tūkst. eurų atlygį. Skelbiama, kad vidutinis aukščiausio lygio vadovų atlyginimas Vilniaus šilumos tinkluose šių metų pradžioje pasiekė 7,6 tūkst. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.