Teisės aktą, kuriuo siekiama „užtikrinti Rumunijos energetinį saugumą“ ir leisti jai ilgainiui tapti dujų eksportuotoja, dabar turėtų patvirtinti žemieji parlamento rūmai ir jis įsigalios birželio pabaigoje.
Juo iš dalies keičiamas 2018 metų spalį priimtas įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad pusė išgaunamų dujų turi būti parduodama vietos rinkoje, ir dėl kurio bendrovės buvo sustabdžiusios dujų gavybos planus.
Rumunija turi nemažas dujų atsargas, tačiau žiemą turi kreiptis į Rusiją, kad patenkintų apie 20 proc. savo dujų poreikio.
2018 metais audito įmonės „Deloitte“ konsultantas agentūrai AFP sakė, kad dėl savo turimų atsargų Rumunija galėtų tapti pagrindine ES dujų tiekėja.
Įvairiais vertinimais, Juodosios jūros gelmėse slypi 170-200 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias būtų galima išgauti iki 2040 metų. Tai atitinka visą Rumunijos metinį suvartojimą per 15 metų.
Rumunijos Juodosios jūros naftos ir dujų bendrovė apgailestavo, kad naujajame įstatyme įtvirtintas progresinis pajamų iš gręžybos jūroje apmokestinimas, ir teigė, kad vis dar svarsto, ar pradės šią vasarą numatytą gavybą.
Bukarešto duomenimis, „ExxonMobil“ ir kitos dujų bei naftos grupės iki šiol investavo daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų į žvalgybos ir plėtros projektus Juodojoje jūroje.
JAV milžinė „ExxonMobil“ pernai paskelbė, kad ketina trauktis iš šios Rytų Europos šalies.
