Apklausos rezultatai pritrenkia: didžioji dalis negeba atskirti legalių ir nelegalių lošimo portalų

Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių šalies gyventojų vis dėlto negeba atskirti nelegalių lošimų portalų nuo legaliai veiklą šalyje vykdančių bendrovių. O tokio tipo, nelegaliuose lošimuose gyventojus lošti skatina tai, kas šalyje yra griežtai draudžiama – akcijos, nuolaidos, dovanos. Tokius rezultatus atskleidė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų kovą atlikta gyventojų apklausa.

Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>V.Balkūno nuotr.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>V.Balkūno nuotr.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>T.Bauro nuotr.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>T.Bauro nuotr.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>Lrytas.lt asociatyvi nuotr.
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių lietuvių negeba atskirti nelegalių lošimų portalų.<br>Lrytas.lt asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2022, 3:40 PM, atnaujinta May 13, 2022, 10:03 AM

„Respondentų atsakymai aiškiai atskleidžia tai, kad nuotoliniuose azartiniuose lošimuose dalyvaujantiems asmenims tikrai sudėtinga atskirti legaliai veiklą vykdančias ir nuotolinius lošimus organizuojančias bendrovės nuo rinkoje veikiančių nelegaliai“, – apklausos duomenis komentavo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Gyventojų požiūriu dažniausiai į nelegalius azartinių lošimų portalus nukreipiantys veiksniai – patraukli reklama (36 proc., respondentų) bei nuolaidos, bonusai ar kiti skatinimai lošti (23 proc., respondentų), kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mūsų šalyje yra griežtai draudžiami.

„Apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai dar kartą patvirtina tai, apie ką mūsų asociacijos nariai jau ne kartą diskutavo su valdžios institucijomis – apie akivaizdų dvigubų standartų pateisinimą lošimų rinkoje. Dabar jau visiškai aišku, kad problema tikrai egzistuoja ir rinkos išbalansavimas tikrai yra.

Valstybė privalo kreipti didesnį dėmesį į šią problemą. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia tai, kad draudžiama organizuoti bandomuosius lošimus, suteikti akcijas ar nuolaidas, dovanoti dovanas ar teikti kitokio, panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, kurios skatintų asmenis dalyvauti lošimuose.

Respondentai savo pasikartojančiuose atsakymuose nurodo, kad lošti juos būtent ir skatina dovanos ar bonusai. Apklausa atskleidžia, kad tokio tipo skatinimas lošti į nelegalias svetaines nukreipia daugiau kaip 20 proc., apklausoje dalyvavusių respondentų. Kad lošti nelegaliose svetainėse nukreipia patrauklesnė ar įdomesnė reklama atsakė beveik 40 proc., respondentų.

Vėl gi, licencijas turintys ir legaliai savo veiklą vykdantys lošimų rinkos dalyviai yra tiesiog smaugiami nuolatinių reklamos suvaržymų bei priežiūros institucijų raštų apie tai, kad reklamoje neva tai ne ten padėtas kablelis, taškelis, šauktukas, kad reklamoje yra per daug ištempta kažkuri tai raidė ar pakeista logotipo spalva.

Tačiau panašu, kad tos pačios institucijos užsimerkia prieš nelegalus dėl, kurių pati valstybė kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o ir patys lošėjai galiausiai net neturi kam pasiskųsti“ , – apklausos rezultatus komentavo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Algis Čaplikas.

Aptariamas tyrimas atskleidė įdomią detalę: nelegaliuose lošimuose lietuviai dalyvauja puikiai suprasdami galimas neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes – nelegalių lošimų dalyvių teisių negina nei įstatymai, nei valstybinės institucijos.

Net 44 proc. respondentų atsakė, kad supranta riziką netekti savo įmokėtų sumų ar išsireikalauti laimėjimų, dar 16 proc. nurodė nesąžiningo lošimų organizavimo riziką dėl to, kad nelegalių organizatorių nekontroliuoja jokia institucija ar jiems netaikomi jokie reikalavimai dėl lošimo rezultatų atsitiktinumo. „Jei žmonės supranta kuo rizikuoja ir vis tiek renkasi nelegalią paslaugą, tai valstybė ir jos pareigūnai turi susimąstyti kodėl taip yra ir imtis priemonių, keičiančių vartotojų pasirinkimą nuo nelegalios paslaugos į legalią, valstybės leistą ir kontroliuojamą paslaugą“ mano asociacijos vadovas.

Asociacijos vadovo teigimu tiek Atsakingo lošimų verslo asociacija tiek ir kitos šalyje veikiančios ir šios rinkos dalyvius atstovaujančios asociacijos toliau sieks dialogo su valdžios institucijomis. Asociacijos greitu metu pateiks pasiūlymus kaip taisyti tokią ydingą situaciją. Kaip vieną iš veiksmingų priemonių asociacija išskiria nelegaliuose lošimuose dalyvaujančių asmenų administracinę teisinę atsakomybę.

„Lietuvos teisinėje sistemoje yra ne vienas pavyzdys, nustatantis nelegalių ar draudžiamų medžiagų arba paslaugų vartotojų atsakomybę. Baudos už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose turėtų atgrasinti nuo šių neteisėtų paslaugų ir paskatinti didesnę informacinę sklaidą apie pačią problemą ir jos neigiamas pasekmes“ teigia asociacijos vadovas Algis Čaplikas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas vyko šių metų kovo mėnesį. Tyrimo metu reprezentatyviai apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų 244 respondentai dalyvauja internete organizuojamuose azartiniuose lošimuose patys arba lošia jų artimieji.

Paaiškino, ką reiškia apklausos rezultatai

„Kaip ir kitos valstybės, susiduriame su nelegaliai mūsų šalyje savo paslaugas teikiančių bendrovių bandymais patekti į rinką ir dažnai tie bandymai yra agresyvūs ir atkaklūs“, – komentavo Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Paukštienė.

Siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nelegalių pasiūlų, lošimų organizatorius nuo nelygios konkurencijos (legaliai nuotolinius lošimus Lietuvoje galinčių organizuoti bendrovių sąrašas skelbiamas mūsų svetainėje), o vartotojus – nuo nelicencijuotų produktų, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (ALĮ) šiuo metu numato dvi priemones prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus – nelegalios svetainės (domeno) ir atsiskaitymų blokavimą.

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba) nuo 2016 metų, įgyvendindama minėtas priemones prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, duoda: privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams blokuoti svetainę (domeną), kurioje vykdomi nelegalūs lošimai (panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainėje prieinamą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti nuotolinius lošimus).

Taip pat privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms blokuoti atsiskaitymus (nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiais subjektais, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančių subjektų naudai).

Be to, nelegalios lošimų veiklos vykdytojai įtraukiami į viešai skelbiamą Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą („Juodajį sąrašą“), kuris nuolat pildomas. Iki šios dienos Priežiūros tarnyba užblokavo ir įtraukė į šį sąrašą 976 domenų vardus, dėstė S.Paukštienė.

Priežiūros tarnyba yra pradininkė ir šiuo metu lyderė blokuojant nelegalų interneto turinį Lietuvoje domenų ir atsiskaitymų blokavimą Lietuvoje, o taikomas domeno ir mokėjimų blokavimas yra itin kompleksiškas ir efektyvus, kadangi net pasikeitus vartotojo IP ir apėjus interneto domeno blokavimą, tiek lošėjas, tiek nelegalios lošimų veiklos vykdytojas susiduria su dar viena kliūtimi – mokėjimų blokavimu.

Tą patvirtina ir Priežiūros tarnyboje gaunami tiek privačių asmenų (lošėjų), kokiais nors kitokiais santykiais su lošimų organizatoriumi susijusių asmenų (užsienio įmonėje dirbančių asmenų) paklausimai ar skundai, tiek užsienio bendrovių, įtrauktų į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą pretenzijos ir prašymai išbraukti juos iš „Juodojo sąrašo“.

Deja, Lietuvos teisės aktai šiuo klausimu yra griežti ir vienintelis kelias būti išbrauktiems ir sąrašo yra legalizuoti savo veiklą Lietuvoje (gauti licenciją, leidžiančią organizuoti nuotolinius lošimus, kurią išduoda Priežiūros tarnyba).

Nelegalūs lošimų organizatoriai „domeno“ blokavimą dažnai bando spręsti, kurdami veidrodines svetaines vietoje jau užblokuotųjų į ką Priežiūros tarnyba taip pat reaguoja kaip įmanoma operatyviau.

Galime pasidžiaugti, kad stebint nelegalių paslaugų srautus internete, pastaruoju metu matomos ryškios tendencijos, rodančios, jog ženkliai sumažėjo nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojų, kurie, užblokavus svetainę, sukuria veidrodinę (t. y. tapataus turinio svetainė, kuri, naudodama panašų domeną (svetainės adresą) dubliuoja kitos svetainės turinį, veikia su tuo pačiu prekės ženklu, veiklą vykdo tas pats organizatorius ir pan.) svetainę ar net kelias tokias svetaines.

Be abejonės, pasaulinė internetinių lošimų pasiūla yra milžiniška ir jos apimtys neproporcingai didelės institucijos pajėgumams, todėl bendradarbiaujame su užsienio valstybių lošimų priežiūros institucijomis, dalinamės gerąja praktika įgyvendinant priemones prieš nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, keičiamės informacija su užsienio kolegomis ir ieškome efektyviausių būdų bei galimybių procesams paspartinti ir patobulinti.

Be abejonės, taip pat labai vertiname tų pačių tikslų siekiančių šalių iš verslo pusės indėlį į konstruktyvų ir rezultatyvų bendradarbiavimą ieškant, kaip apsaugoti mūsų rinką ir lošėjus nuo „juodosios rinkos“ pasiūlų.

Norime atkreipti dėmesį, kad visi lošimų organizatoriai, veikiantys be Priežiūros tarnybos licencijos ir leidimo, leidžiančių veiklą vykdyti Lietuvoje kurie, nepaisydami nacionalinio reglamentavimo, grubiai pažeidžia nustatytą tvarką, nemoka mokesčių mūsų valstybei bei įtraukia Lietuvos gyventojus į nelegalius sandorius. Naudodamiesi proga norime priminti, kad kilus ginčams su licencijų neturinčiomis bendrovėmis, Priežiūros tarnyba negina lošėjų interesų, tad, ginčo atveju, lošiantys nelegaliose svetainėse rizikuoja netekti savo įmokų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: NATO plėtra Madrido susitikime – lūkesčiai ir realijos