Artimiausiu metu gali nutrūkti apie 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos: svarstoma užbaigti tik svarbius projektus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai pareiškė stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Artimiausiu metu gali nutrūkti apie 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos: svarstoma užbaigti tik svarbius projektus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausiu metu gali nutrūkti apie 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos: svarstoma užbaigti tik svarbius projektus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Artimiausiu metu gali nutrūkti apie 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos: svarstoma užbaigti tik svarbius projektus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausiu metu gali nutrūkti apie 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos: svarstoma užbaigti tik svarbius projektus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Augustinavičius.<br>Stop kadras
V.Augustinavičius.<br>Stop kadras
S.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 11:38 AM, atnaujinta May 13, 2022, 1:06 PM

„Pravažiuoti be bilieto nebeišeis arba tik vieną kartą – antrą kartą verslas nebeis į viešuosius pirkimus, viešuosius objektus – tada pralošime visi“, – penktadienį pristatydamas akciją „#stabdome statybą“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, nuo pusiaudienio penktadienį bus sustabdytos statybos maždaug 80-yje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.

„Daugybę kartų kreipėmės į įvairias institucijas ir jeigu būtų buvusi reakcija ir adekvatūs veiksmai, tokios akcijos nebūtų“, – sakė D.Gedvilas.

Akcija „#stabdome statybą“ siekiama atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir kitų perkančiųjų organizacijų nenorą ir delsimą dėl pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų

Skaičiuojama, kad nieko nedarant, artimiausiu metu gali nutrūkti per 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos.

Apie augančias kainas pranešė dar prieš metus

Anot D.Gedvilo, statybų sektoriaus atstovai dar prieš metus kreipėsi į aukščiausius valstybės pareigūnus ir Seimo komitetus, įspėdami apie drastiškai kylančias statybinių medžiagų ir žaliavų kainas.

Kreiptasi į pačius aukščiausius vadovus, ministrę pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Ekonomikos komitetą, į praktiškai visas ministerijas, kurios įgyvendina kažkokius statybos projektus.

D.Gedvilo teigimu, kai kurios statybinės medžiagos rinkose brango ir trigubai, o, pavyzdžiui, metalai – 100 proc., mediena – daugiau kaip 100 proc. Tokį kainų šuolį, pasak jo, lėmė didžiųjų pasaulio ekonomikų suaktyvėję žaliavų pirkimai po pandemijos, taip pat karas Ukrainoje.

Vis dėlto, LSA prezidentas apgailestavo, kad projektus užsakiusios organizacijos su jų vykdytojais, susiklosčius tokiai situacijai, elgėsi netinkamai.

„Perkančiųjų organizacijų elgesio nevertinčiau kaip kitaip nei nesąžiningu – apsimetinėjimas, kad rinkoje viskas gerai, todėl jie nepasirašius sutarties nuskaito sąskaitas ir tokiu būdu strateginiai valstybės objektai, kurie turėtų jau būti statomi, stringa“, – teigė D.Gedvilas.

Anot jo, nesulaukus valstybės pagalbos, greitai sustos kelių, visuomeninių ir strateginės reikšmės statybų objektų plėtra.

Pateko į visišką akligatvį

Statybų bendrovės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čepanauskas teigė, kad dėl Mokslo centro, kurio statybvietėje vyko penktadienio spaudos konferencija, statybos turėtų būti užbaigtos iki metų pabaigos, tačiau dabartinėmis sąlygomis „kyla labai daug abejonių“, ar bus spėta.

Mokslo centro statybos sutarties vertė, pasak jo, siekia 31 mln. eurų, o bendra projekto vertė su visa atitinkama įranga siekia 47 mln. eurų. A.Čepanausko teigimu, projekto sutartyje numatyta 17 proc. kainų indeksacija, tačiau vien per kovą statybos pabrango dar 4,5 proc.

„Eikos statybos“ vadovo teigimu, tokių statybų kainų augimo, koks fiksuojamas dabar, nebuvo nuo 1996 m., kai statybos taip pat brango daugiau kaip 15 proc. Negyvenamųjų pastatų statybos, anot jo, per pastaruosius pusantrų metų brango panašiai, kaip per ankstesnius penkerius metus bendrai.

„2015–2020 m., pagal Statistikos departamentą tokios kainos paaugo 16 proc. – per metus augdavo apie 2,7 proc. Per 2021 m. kainos paaugo 13,8 proc., o per pirmus šių metų mėnesius – dar 9,5 proc.“, – teigė A.Čepanauskas.

„Ta 17 proc. indeksacija niekaip mūsų negelbėja: 2019 m., pavyzdžiui, armatūra kainavo 490 eurų už toną. Dalies dabar nupirktos armatūros kaina yra 1,2–1,5 tūkst. eurų – nuo 2 iki 3 kartų daugiau“, – kalbėjo jis.

Vien už jau nupirktą objektui reikalingą armatūrą ir metalus, anot A.Čepanausko, įmonė patyrė 600 tūkst. eurų nuostolių, o šių žaliavų reikės pirkti daugiau.

„Jei dabar nupirktume, nuostolis būtų per 1 mln. eurų“, – akcentavo jis.

A.Čepanauskas kartu aiškino, kad įstatymu leidžiama viešųjų pirkimų sutartyse numatytą kainų indeksavimą koreguoti kas kelis mėnesius arba kompensuoti medžiagų įsigijimą, tačiau esant tokiam žaliavų brangimui ir pačios perkančiosios organizacijos neturi pakankamai lėšų.

„Finansuojančios organizacijos sako, nėra pinigų. Šitoje situacijoje ne tik rangovai, bet ir perkančiosios organizacijos atsiduria spąstuose. Esame visiškame akligatvyje“, – sakė jis.

Kuo ilgiau dels, tuo didesni kaštai

Pasak V.Janulevičiaus, valstybės institucijos turėtų priimti pragmatiškus sprendimus: atidėti nebūtinus naujus projektus ir tinkamai užbaigti jau pradėtus.

„Arba reikia sukurti pinigų rezervą, kad būtų galima pabaigti pradėtus objektus, arba priskirti vieną ministeriją, vieną atsakingą asmenį, kuris kuruotų ir kiekvienu atveju praeitų tuos viešuosius pirkimus, kurie buvo, įsigilintų į situaciją ir ieškotų sprendimų“, – pabrėžė konfederacijos vadovas.

„Kuo ilgiau tie sprendiniai bus daromi, tuo daugiau kaštų bus visiems – ir gyventojams, ir verslui“ – pridūrė jis.

Galėtų susitarti verslas ir Vyriausybė

Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda su verslo atstovais aptarė žaliavų indeksavimo klausimą. Teigiama, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.

„Yra aiški ir objektyvi problema dėl išteklių pabrangimo, mes sąmoningai, kaip valstybė, apsisprendėme kai kurių išteklių – energetinių, statybinių žaliavų – nebepirkti iš Rytų.

Natūralu, kad dabar yra poreikis juos kompensuoti brangesniais, vakarietiškais, iš toliau, iš demokratinių valstybių. Kadangi ta pasiūla sumažėjusi, natūralu, kad jie dabar yra brangesni“, – kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Yra tam tikrų žaliavų skirtingas kainų augimas – vienų žaliavų kainos auga mažiau, kitų daugiau. Taip pat yra svarbu nedidinant bendros finansų masės, kas yra nenumatoma biudžeto projekte, numatyti kriterijus, pagal ką suteikti prioritetą investiciniams projektams.

Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų. Dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.