Nėra kuo pakeisti išvykusių ukrainiečių
Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, per 10 tūkst. Lietuvoje vilkikų vairuotojais dirbusių ukrainiečių išvyko ginti savo šalies, o baltarusių įdarbinti taip pat dabar negali, nes šiems dėl nepaprastosios padėties vizos nėra išduodamos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pagal darbdavių pateiktus pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU) matyti, kad vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais ukrainiečių su metais buvo įdarbinama vis daugiau: 2020 m. – apie 5,5 tūkst., o 2021 m. – apie 7,5 tūkst. Prasidėjus karui, nuo vasario 24 d., jų fiksuota mažiau – apie 1,1 tūkst.
Su baltarusiais situacija panaši: 2020 m. vairuotojais jų įdarbinta apie 7,2 tūkst., 2021 m. – 9,6 tūkst., o nuo karo pradžios – 2,3 tūkst.
„Svarbu pažymėti, kad darbdaviai ne visais atvejais nurodo įdarbinamų užsieniečių profesijas, todėl LDU duomenys apie įdarbinimą pagal konkrečias profesijas nėra visiškai tikslūs. Be to, tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. darbdaviai turi pateikti pranešimus apie įdarbintus Lietuvoje užsieniečius“, – patikslino Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Tuo metu lietuvių, įdarbintų vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, skaičius didesnis: 2020 m. jų buvo 7,2 tūkst., 2021 m. – 13,2 tūkst., o nuo karo Ukrainoje pradžios – 2,2 tūkst.
Tačiau, Z.Buivydo teigimu, daugelis tų lietuvių yra vyresni nei 50 metų, o jaunų žmonių, rengiamų dirbti vežėjais, per mažai.
„Kaip gali prikalbinti žmogų vairuoti vilkiką, kai jis bijo, nejaučia gabaritų. Arba mums dažnai sako: kelkite atlyginimus ir atsiras darbuotojų. Bet jų tiesiog nėra. Lieka tik vežtis darbuotojus iš kitų šalių, tačiau jų nėra ir visame pasaulyje. Šiuo metu pasaulyje trūksta 21,7 mln., Europoje – 0,5 mln. vairuotojų“, – portalui lrytas.lt komentavo Z.Buivydas, paminėdamas, kad dabar bandoma prisikviesti dirbti kazachus.
Dalies statybininkų gali ir nebereikėti
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas patikino, kad ir šiame sektoriuje situacija įtempta. Jau nevienerius metus kalbėta, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta, bet dabar viskas pasikeitė.
Dalis ukrainiečių, Lietuvoje dirbę statybininkais, liko joje net prasidėjus karui, kiti – išvyko ginti tėvynės. Pasitaiko atvejų, kada ukrainiečiai į Lietuvą atvyksta per Latviją, iki karo jie dirbo Rusijoje, bet šiam prasidėjus jie iš šalies išvyko.
Užimtumo tarnybos duomenimis, statybininkais Lietuvoje 2020 m. buvo įdarbinti apie 1,1 tūkst. ukrainiečių, 2021 m. – 1,4 tūkst., o prasidėjus karui sumažėjo kone perpus – iki 552.
Tačiau darbuotojų trūkumas nebuvo pajaustas.
„Šiuo metu statybos apimtys mažėja, stoja privačių investuotojų projektai, renovacijos, yra problemų su viešaisiais pirkimais, jie gali nebevykti. Abejoju, ar objektų artimiausiu metu padaugės, nes stipriai pabrango statybinės medžiagos, energetiniai ištekliai, degalai.
Todėl statybininkų poreikis mažėja. Nemanau, kad jie taps bedarbiais, tiesiog išvyks dirbti į užsienį, pavyzdžiui, Skandinavijos šalis, kuriose Lietuvos statybininkais pasitikima, jų darbas, gebėjimai yra vertinami. Esu įsitikinęs, kad mūsų auksarankiai išvažiuos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Gedvilas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, statybininkams vidutiniškai siūlomas 1,74 tūkst. eurų atlygis. Didžiausias fiksuotas darbo užmokesčio pasiūlymas – 7,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Tuo metu specialistų paieškos portale „CVMarket.lt“ galima rasti pasiūlymų statybininkais, ekskavatorininkais, montuotojais Nyderlanduose, Danijoje ar Vokietijoje įsidarbinti už 2–2,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Populiarūs ir inžinierių bei statybų vadovų darbo skelbimai, įsidarbinusiems siūloma nuo 2,5 tūkst. eurų.
Darbuotojus teks kviestis iš kitų šalių
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė patvirtino, kad iš tiesų šiuo metu su didžiausiais iššūkiais susiduria būtent šie du sektoriai: transporto ir statybų.
„Lietuvai transporto koridoriaus vaidmuo tarp Rytų ir Vakarų buvo labai svarbus, tranzitas krovė pelną mūsų transporto ir logistikos verslams. Bet dabar Rytų rinkos prarastos, matome ir geležinkelių bei uosto praradimus dėl baltarusiškų prekių.
Vis dėlto dabar nemažai srauto nukreipta į Vakarus, tad vairuotojų paklausa ir toliau išliks reikšminga“, – portalui lrytas.lt teigė ekonomistė.
Pasak jos, nors statybų sektorius taip pat spaudžiamas išaugusių kaštų bei praradimų, komponentų trūkumo, juk daugelis medžiagų buvo vežamos iš Rusijos ar Baltarusijos, kol kas statybininkų dar reikės. O jų dabar teks ieškoti nebe Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje, o kitose šalyse, pavyzdžiui, Kazachstane, Moldovoje.
Visgi pašnekovė pripažino, kad greitu metu galime išvysti statybos įmonių, ypač mažesnių, bankroto atvejų.
„Juk jas spaudžia ir išaugusios sąnaudos, ir didelis neapibrėžtumas. Tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtra yra prislopusi. Esant tokiam neapibrėžtumui nenorima imtis ilgalaikių investicijų, įsipareigojimų, visi laukia saugesnio ir ramesnio meto. Tad pajamų srautas statybos sektoriuje tikrai sumažės“, – paaiškino I.Genytė-Pikčienė.
