Kalbos apie rusiškos naftos atsisakymą tik virpina orą – kaip plaukė ji iš Rusijos uostų, taip ir plaukia

Nors viešai skelbiama, kaip naftos prekybininkai ir naftos perdirbimo gamyklos Europoje nusigręžia nuo rusiškos naftos, žaliavinės naftos eksporto iš Rusijos uostų skaičiuose to nematyti. Šiaurės Europos perdirbimo gamyklos pirkimus sumažino, tačiau išaugo žaliavinės naftos srautai į Pietų Europą ir Aziją.

 Lrytas.lt fotomontažas
 Lrytas.lt fotomontažas
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Ažubalis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Ažubalis.<br>T.Bauro nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>GTraschuetz/pixabay.com asociatyvi nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>GTraschuetz/pixabay.com asociatyvi nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>nicolagiordano/pixabay.com asociatyvi nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>nicolagiordano/pixabay.com asociatyvi nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>SatyaPrem/pixbay.com asociatyvi nuotr.
Pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.<br>SatyaPrem/pixbay.com asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 16, 2022, 11:16 AM, atnaujinta May 16, 2022, 3:25 PM

Tokiais pastebėjimais pasidalijo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, pirkėjai Baltijos jūros šalių regione iš esmės atsisakę žaliavinės naftos pirkimo tanklaiviais iš Baltijos jūros rusiškų uostų Primorsko ir Ust Lugos, tačiau laivai ir toliau plaukia Pietų ir Vakarų Europos kryptimis.

„Nafta toliau, nors ir kiek mažesniu tempu, iš Rusijos iškeliauja. Didieji pirkėjai galbūt perka naftą ir kaupia atsargas. Taip pat tai nebūtinai reiškia, kad nafta bus parduota Europoje – pavyzdžiui, ji gali būti perkrauta Roterdame (Nyderlandai) ir toliau keliauti į Kiniją. Iš uosto nereikia spręsti apie galutinį pirkėją“, – paaiškino T.Povilauskas.

Graikai įsileidžia tanklaivius

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ paskelbė, kad į Graikijos uostus nekliudomai įplaukia tanklaiviai su rusiška nafta, nors ES mėgina riboti Rusijos galimybes eksportuoti šiuos energijos išteklius.

„Europos uostai oficialiai uždaryti Rusijos laivams. Leidžiami tik išskirtiniai pervežimai. Tačiau realybė visiškai kitokia. Visų pirma, naftos verslas vėl klesti kaip ir prieš karo pradžią. Viena Europos šalis piktybiškai laužo susitarimą“, – rašė „Die Welt“.

T.Povilauskas atkreipė dėmesį, kad graikai neseniai pareikalavo, jog nebūtų draudimo ES registruotiems laivams gabenti žaliavinę naftą arba jos produktus.

„Graikų verslas labai susijęs su šia sritimi. Graikija stipri savo laivininkyste – akivaizdu, kad ji nenori taip lengvai atiduoti šito verslo kitoms šalims. Jie gina savo interesus laivininkystės sektoriuje, nors tai prieštarauja ES tikslams“, – komentavo pašnekovas.

Apskritai ES nėra vieningos pozicijos dėl rusiškos naftos embargo: pavyzdžiui, vengrai aiškina, kad jiems reiks 3-5 m., kol pajėgs atsisakyti rusiškos naftos. Kitos valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, pavyzdžiui, Slovakija ir Čekija, kurios yra labai priklausomos nuo vamzdynais tiekiamos naftos, taip nori išlygų.

JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Australija jau uždraudė rusiškos naftos importą. Japonija po savaitgalį įvykusio G7 susitikimo pareiškė, kad „iš esmės“ paseks šiuo pavyzdžiu.

„Mes uždraudėme bet kokį Rusijos importą, tačiau, priešingai nei Europoje, pirkome labai nedaug, – sakė JAV iždo tarnybos vadovė Jeannette Yellen, kurią citavo cnn.com. – Visišką Europos embargą, tarkime, naftai, vertėtų vertinti labai atsargiai. Tai padidintų kainas ir pakenktų Europai bei kitiems regionams. Ir, priešingai nei teigiama, tai greičiausiai neturėtų beveik jokio poveikio Rusijai: nors eksportas sumažėtų, kaina padidėtų.“

Prieš invaziją į Ukrainą Europa iš Rusijos importuodavo apie 3,4 mln. barelių naftos per dieną. Remiantis energetikos tyrimų ir verslo žvalgybos įmonės „Rystad Energy“ duomenimis, kuriuos skelbia cnn.com, balandį Europa iš Rusijos importavo apie 3 mln. barelių naftos per dieną.

JAV paprasčiau gyventi be Rusijos energijos išteklių, nes pačios JAV yra didžiausia pasaulyje naftos ir dujų gamintoja, o Rusijos importas iki draudimo padengdavo ne daugiau kaip 8 proc. amerikiečių suvartojimo. Tuo metu Europa, priešingai, nuo sovietinių laikų glaudžiai susijusi su Rusija naftotiekiais ir dujotiekiais, rašo bbc.com.

Vien per du karo mėnesius ES už naftą ir dujas Rusijai sumokėjo daugiau kaip 40 mlrd. eurų. Šie pinigai neabejotinai sušvelnino Vakarų sankcijų smūgį Rusijos ekonomikai. Iš naftos ir dujų sektoriaus gaunama iki pusės biudžeto pajamų ir daugiau nei pusė eksporto pajamų, o 70 proc. dujų ir 60 proc. naftos bei naftos produktų Rusija parduoda būtent į Europą.

Gali kainuoti ir 170 dolerių

Prieš užpuolant Ukrainą, Rusija pasaulio rinkoms tiekė beveik 8 mln. barelių naftos ir naftos produktų per dieną. „S&P Global“ vertinimais, dėl sankcijų ir pirkėjų pačių nustatytų apribojimų skaičius sumažėjo 2 mln. barelių.

Dėl to naftos kainos pakilo iki daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį. Būtų pakilusios dar labiau, tačiau įsikišę Vakarai suteikė strateginių atsargų. Tai buvo didžiausia intervencija per pusę amžiaus nuo arabų naftos embargo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje.

Tačiau ir tai nepadės, jei Europa visiškai atsisakytų rusiškos naftos, Rusija tam pačiam naftos kiekiui nerastų kitų pirkėjų, o kiti gamintojai nepadidintų gavybos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad naftos kainos pakils iki 170 JAV dolerių už barelį, „Deutsche Bank“ spėjimu – iki 140 JAV dolerių.

Vis dėlto, ekonomistų nuomone, tikėtina, kad iš tikrųjų šį smūgį sušvelnins laipsniškas apribojimų taikymas ir pasiūlos bei paklausos pusiausvyros atkūrimas.

„Nors visiškai atsisakyti rusiškų dujų bus sunku ir brangu, ES susidoros su visišku anglies ir naftos importo iš Rusijos draudimu, – mano ekspertų grupės „Bruegel“ specialistai. – Naftos embargas padidintų kainas, tačiau pasaulinėje rinkoje naftos yra pakankamai, o jos kaina Europai prieinama“.

Lengviau atsisakyti naftos, ne dujų

„Atsisakyti rusiškos naftos gerokai lengviau nei dujų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Šiuo metu Rusijai tenka 27 proc. nuo visos naftos, kurią importuoja Europa. Ekonomisto teigimu, 27 proc. nėra mažai, bet nėra ir daug, ypač turinti omenyje, kad, dujų atveju, tai sudaro 40 proc.

„Gera naujiena tai, kad Europa gali rasti naujos pasiūlos, bloga naujiena – šiuo metu pasiūlos trūksta, o tai ir yra tas veiksnys, kuris labiausiai judina naftos kainą. Ji pastaruoju metu labai stipriai kyla. Atsisakyti rusiškos naftos galima, tačiau reikės pasistengti, kad surastume alternatyvą“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Jis svarstė, kad Europa naftą galėtų pirkti iš Saudo Arabijos ir JAV. Šios šalys galėtų padidinti eksportą, bet, pašnekovo teigimu, tam reikia nemažai investicijų: naujų gamyklų, naujų saugyklų, išplėtoti logistiką. „Tas procesas įmanomas, tačiau jis neįvyks akimirksniu. Tai gana brangi investicija“, – sakė ekonomistas.

Koziris – maisto produktai

Tarptautinės prekinio kredito draudikės „Coface“ analitikai tikisi, kad šiemet Saudo Arabijoje naftos gavyba pasieks apie 12 mln. po to, kai pernai ji augo vos 2 proc. Omanas naftos gavybą ketina padidinti 10 proc. iki 1,1 mln. barelių per dieną, o dėl senkančių naftos išteklių daugiau dėmesio skirs dujų gavybai.

Vis dėlto „Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu mažai tikėtina, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalys, tokios kaip Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), pajėgtų kompensuoti Rusijos eliminavimą iš tarptautinės naftos rinkos.

Be to, PĮBT šalys nuosekliai stiprino prekybinius santykius su Azijos šalimis, joms pavyko sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis. Šiuos santykius su Azijos klientais PĮBT šalys ir toliau ketina plėtoti.

„Nepaisant santūrių prognozių dėl greito Europos šalių persiorientavimo į naujus naftos bei dujų eksportuotojus, vis dėlto europiečiai turi svertų, galinčių suaktyvinti derybas – tai maisto produktų tiekimas“, – pastebi Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.

Būdamos turtingos energetinių resursų, PĮBT šalys importuoja net 85 proc. joms reikalingų maisto produktų, įskaitant grūdus, mėsą ir daržoves. Nors PĮBT šalių finansinės galimybės leidžia įsigyti reikiamą maisto kiekį kitose šalyse, vis dėlto artimiausiu metu maisto prieinamumas gali tapti iššūkiu, nes daugelis maisto produktus gaminančių šalių pradėjo riboti eksportą, kad patenkintų vidaus poreikius ir sumažintų visame pasaulyje didėjančią infliaciją.

Gali pritrūkti laivų

Vienas kelių, kur europiečių nebeperkamą naftą galėtų nukreipti Rusija – Kinija. Ekonomisto A.Izgorodino skaičiavimais, jai tenka apie 21 proc. Rusijos naftos eksporto pajamų. „Tačiau Kinija reikalaus gana didelės nuolaidos. Jau dabar rusiška nafta kainuoja panašiai 35 JAV doleriais pigiau nei vakarietiškoji. Rusija gal ir ras kitų rinkų savo naftai, tačiau tai nebus taip pelninga kaip Europa“, – komentavo ekonomistas.

„Žinių radijo“ laidoje kalbėjęs Seimo narys Audronius Ažubalis spėjo, kad, priėmus naftos sankcijas, Rusijos naftos išgavimo produkcija kris apie 20 proc. „Tai – milžiniški skaičiai, net sunku įsivaizduoti, kas tai yra. Dar daugiau – Rusija neturės, kur parduoti tiek naftos, kiek parduodavo į ES. O kai naftotiekiais neteka nafta, ypač ekstremaliomis Sibiro sąlygomis jie, paprastai sakant, genda“, – sakė politikas.

Kaip pastebi cnn.com, didelė Rusijos naftos eksporto į Europą dalis keliauja vamzdynais. Norint šią naftą nukreipti į Azijos rinkas, reikėtų brangiai kainuojančios naujos infrastruktūros, kuriai sukurti prireiktų ne vienerių metų. Tuo tarpu jūra gabenama nafta galėtų rasti alternatyvių pirkėjų. Štai Indija, suvartojanti apie 5 mln. barelių naftos per dieną, nuo karo pradžios smarkiai padidino importą iš Rusijos.

Tačiau T.Povilauskas atkreipia dėmesį į šį aspektą: kai susijaukia įprasti logistiniai ryšiai, iš karto kyla logistinės kainos. Tanklaiviams teks plaukti tolimesnius atstumus, daugiau reikės pačių laivų.

Tai reiškia, kad didės kainos, tačiau ir tanklaivių per du mėnesius nepadaugėjo. „Tai kliūtys, kurios ribos Kinijos ir Indijos ar bet kurios kitos šalies galimybę gauti rusiškos naftos, nes arba turėsi beprotiškai daug sumokėti, arba pritrūks laivų“, – svarstė banko ekonomistas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: NATO plėtra Madrido susitikime – lūkesčiai ir realijos