Lietuvos įmonei norvegai skyrė per milijoną eurų: atnaujinusi įrangą už metalo laužą pasiūlys daugiau pinigų ir gyventojams

Lietuvoje veikianti metalo laužo supirkimo ir perdirbimo įmonė „Terra Recycling“ sulaukė daugiau nei 1 mln. eurų lėšų, skirtų įrangai papildyti, kad metalo rūšiavimas taptų dar kokybiškesnis. Tai prisidės ne tik prie aplinkosaugos, bet ir reikš didesnę ekonominę naudą tiek įmonei, tiek gyventojams.

Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Korvelas.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

May 17, 2022, 8:00 AM

Tai – visiška naujovė

Šiuo metu „Terra recycling“ įgyvendina projektą „Automobilinių atliekų tvarkymo uždaro ciklo sistemos sukūrimas Lietuvoje“, finansuojamą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“. Projektas įgyvendinamas su Norvegijos partneriu „Green Business Norway“.

Tobulinant įrangą didžiausias dėmesys bus skirtas automobilių atliekoms, o automobiliai metalo laužo supirktuvėse atsiranda dėl įvairių priežasčių: jie paseno, pateko į avariją ir todėl nebetinkami naudoti, o galbūt autoservise atliekant remontą kokia nors dalis buvo pašalinta ir išmesta.

Kaip pasakojo „Terra Recycling“ vadovas Miroslavas Korvelas, šiuolaikinį automobilį sudaro 60–65 proc. juodųjų metalų, 7–10 proc. spalvotųjų metalų ir 25–35 proc. nemetalų, plastiko.

Su dabartine įranga pavyksta susmulkinti, išrūšiuoti ir perdirbti geriausiu atveju 70–73 proc. automobilio, tačiau 2015 m. Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad būtina perdirbti bent 85 proc. automobilio, ne daugiau nei 15 proc. jo galima sudeginti, o ne daugiau nei 5 proc. – išvežti į sąvartynus. Todėl esama įranga ir turi būti tobulinama.

Už gautas lėšas bus įsigytas mažesnio galingumo smulkintuvas, atliekantis darbą efektyviau ir taupantis energiją. Taip pat separatorius aliuminiui atskirti, sūkurinių srovių separatorius smulkioms dalelėms išrūšiuoti, optinis separatorius smulkioms dalelėms atskirti pagal jų spalvas, gravitacinis stalas, kuriuo iš plastiko likučių bus atskiriami smulkūs metalo gabalėliai, o įsigytu sensoriniu aparatu pavyks išrūšiuoti plastikus, kurie tinkami tolimesniam perdirbimui. Dar įmonės įrangą papildys ir du nauji krovimo eskavatoriai, pakeisiantys senus.

Tokia atnaujinta įranga ir jos galimybės taps visiška naujove ne tik nacionaliniu, bet ir Rytų Europos regiono lygiu.

Didesnė ekonominė nauda

Labiausiai siekiama išgauti daugiau spalvotųjų metalų, nes kol kas vis dar dalis jų prarandama ir sudeginama. Taip pat nauja įranga leis rūšiuoti ir plastikus.

Automobiliai yra susmulkinami, tada visas mišinys išrūšiuojamas į juoduosius, spalvotuosius metalus ir plastiką, nes bendras mišinys nėra vertingas. Šiuo metu atrenkame beveik visus juoduosius metalus, bet atrinkdami spalvotuosius prarandame apie 10–15 proc. jų. Dalis tiesiog pasimeta. Pavyzdžiui, nerūdyjantis plienas ar automobilių kabeliai, kurie dengti plastiku, nereaguoja į šiuo metu naudojamą sukūrinių srovių separatorių, tad jie neišrūšiuojami ir nukeliauja į dėžes kartu su plastiku.

Todėl neapsieiname be žmonių rankų. Darbuotojai, pamatę tokias detales, atrenka jas patys. Tačiau dalis vis tiek pasimeta ir yra sudeginama.

Tad mums reikia gerinti spalvotųjų metalų išgavimą ir juos geriau išrūšiuoti. Juk, pavyzdžiui, aliuminio rūšių yra daug, jos skiriasi chemine sudėtimi, vieni yra lankstūs, kiti – kieti. Tad norime metalus išskirstyti ir pagal cheminę sudėtį. Taip metalų atrinkimo kokybė gerėja, didėja ir jų vertė“, – pasakojo M.Korvelas.

Nedaug išgaunama ir plastiko – tik apie 3 proc. Su naująja įranga jo bus atrenkama daugiau.

M.Korvelas paskaičiavo, kad nauja įranga leis perdirbti apie 85–87 proc. automobilio. Taip bus sumažinama į sąvartynus ir deginimo gamyklas, kuriose išgaunama energija, išvežama detalių dalis. O už detalių deginimą tenka ir sumokėti. Už vieną toną – apie 80–100 eurų, o per mėnesį deginimui skirtos medžiagos sukaupiama nuo 200 iki 800 tonų. Tad kuo mažiau atliekų teks deginti, tuo mažiau bus teršiama gamta, o kartu trauksis ir įmonės išlaidos.

Visi šie sutaupymai atsilieps ir metalo laužą parduodantiems gyventojams. Šie už atvežtą automobilį gautų didesnę pinigų sumą.

Visą metalą nuperka užsieniečiai

Pasak „Terra Recycling“ vadovo, pagrindiniai juodojo metalo iš Lietuvos supirkėjai yra turkai. Šie metalai išlydomi ir gali būti vėl panaudoti automobiliams ar buitinei technikai gaminti.

Spalvotieji metalai taip pat dažniausiai naudojami automobilių pramonėje, kuri itin stipri Lenkijoje.

„Anksčiau daug spalvotųjų metalų iškeliaudavo į Lenkiją, bet pandemijos metu dėl komponentų trūkumo ar ekonominių sunkumų viskas pasikeitė ir ten paklausa sumažėjo. Bet ji išaugo Azijoje, konkrečiai – Indijoje. Taip pat turėjome užsakymų ir iš Turkijos, Latvijos.

Daug kas priklauso nuo situacijos pasaulyje, pavyzdžiui, kartais transportavimas į Aziją net yra pigesnis nei į Europą, tarkime, Vokietiją. Taip yra todėl, kad Europoje pristatymai vykdomi sausumos keliais, o degalai brangsta, taip pat vežėjų kainos išaugo įvedus Mobilumo paketą.

O į Aziją viskas plukdoma jūriniais konteineriais ir kai kuriais mėnesiais jie būna labai pigūs“, – paaiškino situaciją M.Korvelas.

Su programa galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos apie projektą galite paskaityti čia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.