Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.
„Aš esu skeptikų stovykloje, kurioje yra ir daug agentūrų, ekspertų, analize užsiimančių įmonių. Vieni sako – šimtu (milijardų kubinių metrų – BNS) nesumažins (dujų importo iš Rusijos) – nebent septyniasdešimt penkiais ar penkiasdešimt. Pagrindinė priežastis ta, kad didžiąją dalį (dujų – BNS) reikia pritraukti iš pasaulinės LNG rinkos, kurioje kažką reikia nukonkuruoti su kaina, nes tų papildomų skystinimo pajėgumų atsidarys nedaug – apie 12 milijardų kubinių metrų. Šioje vietoje bus aštri kova rinkoje“, – BNS antradienį sakė V. Poderys.
„Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie priėmus sprendimą (sumažinti rusiškų dujų importą – BNS) papildomai iki metų gali atsirasti“, – pridūrė LEA vadovas.
Europos Komisija kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 m. visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau teigė, jog Europos Sąjunga per metus iš Rusijos importuoja apie 155 mlrd. kubinių metrų dujų. Todėl Bendrijai siekiant tikslo per metus reikėtų atsisakyti apie 100 mlrd. kubų rusiškų dujų.
V. Poderio teigimu, augant SGD paklausai pasaulinėje rinkoje turėtų kilti ir jų kaina.
„Jeigu mes, kaip Europa, (...) išeisime pasaulinėje rinkoje ir pirksime papildomus kiekius, tai SGD rinkoje kaina turi kilti (...). Jeigu ateina pirkėjas, kuris aštuoniais ar dešimčia procentų pakelia paklausą, tai, be abejo, kaina turi didėti“, – sakė LEA vadovas.
Pasak V. Poderio, šią problemą galėtų sušvelninti centralizuotas dujų įsigijimas visos Bendrijos mastu.
V. Sinkevičius anksčiau teigė, jog EK, kaip ir perkant vakcinas nuo COVID-19, siūlo centralizuotai pirkti dujas.
V. Poderio teigimu, tikėtina, jog augančios pasaulinės SGD kainos turės įtakos ir Lietuvos vartotojams, todėl ten, kur yra galimybė, svarbu atsisakyti gamtinių dujų – pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkyje kuo greičiau pereiti prie biokuro.
EK numato, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. LEA duomenimis, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 37 proc.
Pasak V. Poderio, Lenkijos dujų tiekėjams rezervuojant Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, atsiranda rizika, kad Inčukalnio saugykla gali būti neužpildyta.
„Kaip seksis, negali žinoti, bet kam turi ruoštis trys Baltijos šalys, o gal ir kartu su Suomija. Nes turbūt vien tik iš (Klaipėdos – BNS) SGD terminalo žiemos metu neužteks pajėgumų. (...) Jeigu Lenkijos pirkėjai taip pat rezervuoja pajėgumus, iškyla klausimas“, – teigė LEA vadovas.
Jo teigimu, žemą saugyklos užpildymo lygį lemia ir didelė gamtinių dujų kaina.
„Dalis tiekėjų kokią riziką mato – kaina metų gale gali kristi, ir jeigu dabar prie istoriškai aukštų kainų jie užsipildys (saugyklas – BNS), jie gali patirti milžiniškų nuostolių rudenį ir žiemą, nes nebūtinai kainos didės, kaip mes bandėme prognozuoti, jos gali ir mažėti“, – sakė V. Poderys.
„Šioje vietoje turbūt turėtų būti surastas mechanizmas suteikti draudimą tokiems tiekėjams ar paskatinimą ar valstybinį palaikymą, kad jie tą darytų (pildytų saugyklas – BNS)“, – pridūrė jis.
Birželio mėnesio kontraktų dujų kaina Nyderlandų skirstymo centre TTF antradienį pirmoje dienos pusėje buvo 93,75 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai gegužę šis kainų indeksas siekė 20,24 euro už MWh.
