Dalies pradėtų statyti objektų laukia Nacionalinio stadiono likimas? Jau dabar ragina kai kuriuos užkonservuoti

Statybų sektoriui susirūpinus dėl smarkiai išaugusių statybų ir kelių tiesimo kainų, o valdžiai nesiimant jokių veiksmų, penktadienį statybos bei kelių tiesimo įmonės pusdieniui stabdė apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų. Kalbinti politikai sako – apie pagalbą tarp politikų užsimenama, bet yra didelis klaustukas ir dėl finansų.

Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>A.Jauniaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pusdieniui stabdoma apie 80 valstybinių ir visuomeninių objektų statyba.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Širinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Širinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
K.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
K.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 18, 2022, 11:27 AM

„Pravažiuoti be bilieto nebeišeis arba tik vieną kartą – antrą kartą verslas nebeis į viešuosius pirkimus, viešuosius objektus – tada pralošime visi“, – rašoma naujienų agentūros BNS pranešime, kuriame cituojamas penktadienį spaudos konferencijoje pristatantis akciją „#stabdome statybą“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Ragina greičiau imtis veiksmų

„Arba reikia sukurti pinigų rezervą, kad būtų galima pabaigti pradėtus objektus, arba priskirti vieną ministeriją, vieną atsakingą asmenį, kuris kuruotų ir kiekvienu atveju praeitų tuos viešuosius pirkimus, kurie buvo, įsigilintų į situaciją ir ieškotų sprendimų“, – pabrėžė konfederacijos vadovas.

„Kuo ilgiau tie sprendiniai bus daromi, tuo daugiau kaštų bus visiems – ir gyventojams, ir verslui“, – sakė jis.

„Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc. Tokio staigaus ir didelio brangimo nematėme jau kelis dešimtmečius, todėl įmonės negalės įgyvendinti sutarčių pasiūlytomis kainomis. Išeitį būtų galima rasti, jeigu Vyriausybė dėl karo Ukrainoje leistų rinkos dalyviams indeksuoti kainas“, – pranešime teigė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Pasak jo, perkančiosios organizacijos turėdamos rangovų garantijas dėl finansinių įsipareigojimų dabar pusmečiui užtęsia konkursų procedūras, o rangovams dėl išaugusių kainų atsisakant pasirašyti sutartį nuskaičiuoja „garantinius“ pinigus.

„Ką mes girdime iš rangovų, tai perkančiųjų organizacijų, pavadinčiau, nesąžiningas elgesys, apsimetinėjimas, kad rinkoje yra viskas tvarkoje, todėl jie nepasirašius sutarties nuskaito tas sąskaitas ir tokiu būdu atsiduriame situacijoje, kad strateginiai valstybės objektai, kurie galėtų būti statomi, stringa“, – aiškino D.Gedvilas.

Statybininkų asociacijos vadovas tarp tokių objektų išskyrė Ignalinos atominės elektrinės įgyvendinamą kuro atliekyno ir „Litgrid“ elektros linijos Vilnius-Neris projektus.

Skaičiuojama, kad nieko nedarant, artimiausiu metu gali nutrūkti per 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos.

Statybų bendrovės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čepanauskas teigė, kad dėl Mokslo centro, kurio statybvietėje vyko penktadienio spaudos konferencija, statybos turėtų būti užbaigtos iki metų pabaigos, tačiau dabartinėmis sąlygomis „kyla labai daug abejonių“, ar bus spėta.

Mokslo centro statybos sutarties vertė, pasak jo, siekia 31 mln. eurų, o bendra projekto vertė su visa atitinkama įranga siekia 47 mln. eurų. A.Čepanausko teigimu, projekto sutartyje numatyta 17 proc. kainų indeksacija, tačiau vien per kovą statybos pabrango dar 4,5 proc.

„Eikos statybos“ vadovo teigimu, tokių statybų kainų augimo, koks fiksuojamas dabar, nebuvo nuo 1996 m., kai statybos taip pat brango daugiau kaip 15 proc. Negyvenamųjų pastatų statybos, anot jo, per pastaruosius pusantrų metų brango panašiai, kaip per ankstesnius penkerius metus bendrai.

Gali tekti spręsti, kuriuos projektus stabdyti

„Aš manau, kad šiame sektoriuje yra pakankamai didelė drama“, – naujienų portalui lrytas.lt savo asmeninę nuomonę išsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis.

Kaip teigė politikas, nepavydėtina situacija statybų sektoriuje gali kurį laiką užsitęsti dėl dar per pandemiją į rinką paleistų papildomų pinigų, infliacijos bei sutrikusių statybų, kelių tiesimo darbų.

„Kaip išspręsti, niekas nežino, – komentavo K.Masiulis. – Aš būčiau linkęs manyti, kad bus sunkių sprendimų, bet kai kas bus sustabdyta. Manau, kad reikėtų ieškoti prioritetų.“

Politikas pateikė Vilniaus oro uosto terminalo pavyzdį. Anot jo, valstybė mano, kad tai yra didelis ir svarbus projektas, todėl duodama tiek pinigų, kiek reikia, jog statybos nesustotų.

Kitus valstybinės reikšmės objektus galbūt būtų galima užkonservuoti, kaip kad Vilniaus nacionalinį stadioną, dėstė pašnekovas.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovė Rasa Budbergytė portalui lrytas.lt išsakė panašią poziciją. Pasak politikės, pirmas ir pats paprasčiausias būdas, kuriuo būtų galima spręsti statybų sektoriaus problemas, tai – statomų objektų prioretizavimas.

„Reikėtų pasižiūrėti, ar tikrai visi projektai mums reikalingi, ar nereikės dalies stabdyti ir konservuoti. Aišku, tai pats blogiausias dalykas, ko galima palinkėti“, – sakė ji.

R.Budbergytė pabrėžė, kad jau šiandien reikia gerai pasiskaičiuoti, kiek valstybė pajėgi tęsti statybas ar tiesti kelius. Visgi viskas atsiremia į finansus, pridūrė pašnekovė, tačiau vieną ar kitą projektą reikės neišvengiamai sustabdyti.

Politikė sutiko, jog dalies projektų stabdymas gali būti toks pat skaudus, kaip ir mokėjimas už projektų statybas išaugusiomis kainomis.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat patikino iš kolegų girdėjusi, kad kai kuriose savivaldybėse projektų statybos jau stabdomos.

„Sutartys, kurios sudarytos su viešuoju sektoriumi, savivaldybėmis, neatitinka realios situacijos, nes kuro, žaliavų, energetikos kainų šuolis didžiulis. Natūralu, kad statybų užsakymus vykdantys asmenys, ypač dėl kelių tiesimo ar statybų, turi problemų. Jie negali vykdyti įsipareigojimų dėl to, kad projektai tampa neįmanomi įgyvendinti“, – dėstė politikė.

A.Širinskienė portalui lrytas.lt taip pat sakė mananti, kad šioje situacijoje būtų reikalinga projektų peržiūra ir statybų kainų indeksavimas sutartyse.

Sprendimų dar teks gerokai palaukti

A.Širinskienės teigimu, diskusijos tarp frakcijos kolegų ir Seimo narių vyksta, tačiau – užkulisiuose ir ne taip energingai.

„Šiuo atveju Vyriausybės pastangų nesimato, vyksta tik užkulisinės diskusijos. Kai kalbėjome su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, iš jo nemačiau didesnių pastangų spręsti šią problemą“, – sakė pašnekovė.

Paklausta, ar tokiam sprendimo būdui, kaip kad statybų kainų indeksavimas, būtų finansų, A.Širinskienė atsakė, kad jei valstybės finansai yra tvarkomi tvarkingai, tai jų būtų.

„Dėl didesnės infliacijos dabar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas valstybėje yra geras ir viršijantis lūkesčius. Surinkta keli šimtai milijonų perviršio, daugiau nei buvo planuota“, – pridūrė politikė.

R.Budbergytės nuomonė išsiskyrė. Politikė paragino pasižiūrėti į Lietuvos biudžetą: „Kiek valdantieji prisidarė nepopuliariais ir neapgalvotais sprendimais bėdos, kuriuos reikia finansuoti iš viešųjų finansų, kurių turime nedidelį kiekį, palyginus su tuo, kokį turime bendrą vidaus produktą (BVP).“

Vis tik politikė sakė mananti, kad nemažai kas priklauso ir nuo pačių statybininkų, kurie, jos teigimu, nėra apkiautę.

R.Budbergytė teigė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas greitai – nėra laiko mąstyti. „Kiekviena diena statybų sektoriuje turi didelius nuostolius: reikia ir žmones įdarbinti, reikia turėti iš ko mokėti ir reikia viską labai pasverti“, – pasakojo ji.

Kalbintas K.Masiulis paragino pagalvoti ir apie tai, kas nutiks, kai baigsis ši krizė. Pasak jo, tuomet vyks priešingi procesai: kainos slūgstant, statybų kainų indeksavimas veiktų taip, kad statybinės medžiagos atpigtų, o statybos atgimtų.

Visgi ir valdančiųjų atstovas manė, kad statybų kainų indeksavimas būtų protingas ir sąžiningas sprendimas. Kad tai įvyktų, reikėtų atsisakyti dalies projektų ir turėti tam tikrą finansinį rezervą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.