Kaip jau buvo skelbta, antradienį „Gasum“ paskelbė, kad atmeta Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui.
„Gasum“ pabrėžė, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi, o artėjančią vasarą dujų tikisi gauti per jungtį su Estija „Balticconnector“, nors pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.
„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonėms dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.
Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.
Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.
Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijos šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Nepriklausomybė kainuos 300 mlrd. eurų
ES iki 2030-ųjų turės investuoti iki 300 mlrd. eurų, kad galėtų tapti nepriklausoma nuo energetikos išteklių importo iš Rusijos, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Turime kaip įmanydami greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – pristatydama ES strategiją atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, teigė U. von der Leyen.
Minėtos pinigų sumos reikia, norint įgyvendinti Komisijos išsamų planą kuo sparčiau nutraukti energetikos išteklių importą iš Rusijos. Pasak U. von der Leyen, šis planas padės taupyti energiją, diversifikuoti energetikos išteklių importą ir paspartinti iškastinio kuro atsisakymą.
